Mokesčių konsultantė: įstatymuose mokesčiai vieni, realybėje - kiti

Į Lietuvą kviesti investuotojus miražais apie palankius verslui mokesčius Lietuvos įstatymai ir teisės aktai leidžia, tačiau praktikoje realybė yra kitokia. Verslas ir gyventojai moka daug daugiau nei nurodoma mokesčių įstatymuose. Tai tvirtina mokesčių konsultantė Rūta Bilkštytė.

Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Nacionalinėje ekonomikos konferencijoje mokesčių ekspertė teigė, kad visi teisės aktuose nurodyti mokesčių principai (lygybės, teisingumo ir visuotino privalomumo, apmokestinimo) yra teisingi ir rodo išsivysčiusių valstybių principą, bet praktika rodo kitokią situaciją.

„Kalbant apie pelno mokestį, Lietuva formaliai yra labai patraukli verslui, politikai gali važiuoti į užsienį ir sakyti investuotojams, kad čia geri verslui mokesčiai, nes tai įtvirtinta įstatymai. Bet koks pelno mokestis yra realus“, - gilinosi konferencijos dalyvė.

Specialistė aiškino, kad visas pelno mokesčio (15 proc. ir 5 proc. sumažintas) patrauklumas dingsta, jei įmonė gauna pasyvių pajamų iš užsienio. Tuomet įmonėms mokestis išauga iki 24,4 proc.

„Mažoms įmonėms taikomas 5 proc. pelno mokestis, bet jei verslininkas turi parduotuvę, kurios apyvarta yra 300 tūkst. Lt per metus, ir kepyklėlę su 100 tūkst. Lt apyvarta, bei įkuria du UAB'us lengvata jau negali naudotis. - pavyzdžiu pasidalijo mokesčių specialistė. - Lengvata yra teisinga, bet mažai kas gali ja pasinaudoti“.

R. Bilkštytė siūlė pažiūrėti į Maltos pavyzdį. Šalyje taikomas vienas iš didžiausių pelno mokesčių (35 proc.), tačiau ji daug mokesčių sutraukia dėl tarptautinės prekybos, kuriai taikomas 4,7 proc. mokestis. “Nors veikla nevykdoma pačioje šalyje, bet pritraukiama daug mokesčių vien dėl tokios iniciatyvos“, - teigė ji.

Belgijoje taip pat taikomas gana didelis pelno mokestis (34 proc.), tačiau šalis rado savo nišą tyrimų ir plėtros krypčių įmonėse. „Dabar Belgijoje yra apie 170 įmonių, kurios uždirba 18 proc. visų Europos pajamų šiame sektoriuje“, - pastebėjo konferencijos dalyvė. Šioje šalyje tyrimo ir plėtros įmonės skatinamos sumažintais mokesčiais užsienio specialistams pritraukti, neapmokestinamomis vienomis metinėmis premijomis, sumažintais mokesčiais už patentus.

Kalbėdama apie pridėtinės vertės mokestį (PVM), R. Bilkštytė pastebėjo, kad pasaulyje didėja pajamos gautos iš netiesioginių mokesčių (PVM, akcizo). „PVM yra vartojimo mokestis. Iš jo surenkamos pajamos didėja kartu su vartojimo augimu. Ypatingai jis auga šalyse, kur auga vidutinės pajamas turinti klasė, pavyzdžiui, Indijoje, Kinijoje. Šis mokestis yra vienas iš teisingiausių, nes mokamas nuo vartojimo“, - kalbėjo mokesčių specialistė.

Tačiau konferencijos dalyvė pabrėžė, kad Lietuvoje ir šis mokestis nėra teisingai sureguliuotas. „Daugelyje išsivysčiusių šalių yra lengvatos, taikomos mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Jos dažniausiai taikomos maistui, nes jam didžiausią dalį pajamų išleidžia vargingiausi“, - teigė ekspertė.

R. Bilkštytė įsitikinusi, kad vienintelis sektorius, kuriame yra prasmė suteikti PVM lengvatas, yra maistas, nes jis sudaro didesnę vartojimo dalį mažas pajamas turinčių gyventojų biudžetuose. „Dabar girdime daug kalbų apie lengvatas atskiriems maisto produktams. Tačiau kodėl reikia taikyti būtent tam tikro riebumo pienui lengvatą. Mažesnis PVM galėtų būti skiriamas pagal „pensininko krepšelį“, kuriame produktai, kuriuos daugiausia vartoja mažas pajamas gaunantys“, - siūlė R. Bilkštytė.

Delfi inf.