„Finansų ministerija nuolat stebi tarptautinės vertybinių popierių (VP) rinkos tendencijas, analizuoja skolinimosi galimybes bei jų alternatyvas ir yra pasirengusi atitinkamai veikti, kai aplinkybės bus palankios valstybės interesams", - teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė, reaguodama į viešojoje erdvėje sklandančią nuomonę dėl Lietuvos galimybės perfinansuoti brangią valstybės skolos dalį, pasiskolinus pigiai dabar.

„Pasiskolinti pigiau tam, kad milžinišką sumą laikytume sąskaitose (nes naudingų investavimo šaltinių nenurodo net ir pasiskolinti siūlantys ekonomistai), už lėšų saugojimą mokėtumėm nemažas sumas  - tokį veiksmą vadinčiau neatsakingu skolinimusi ir neūkišku požiūriu į valstybės finansų valdymą", teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pasak ministrės, padėtis stebima: „Tačiau visada laukiu racionalių pasiūlymų, kaip efektyviau išnaudoti padėtį rinkose ir pasirengusi kartu su ministerijos specialistais juos svarstyti".

Finansų ministerijos apskaičiavimais, didžioji dalis Lietuvos skolos yra VP, įskaitant ir išperkamus 2020-2022 metais. Jų išleidimo sąlygose nenumatyta, kad investuotojas privalo parduoti šiuos VP Finansų ministerijai anksčiau laiko. Todėl, norėdami juos išpirkti anksčiau termino, turėtume pirkti antrinėje rinkoje, o siekdami supirkti kuo didesnę sumą dar ir pasiūlyti geresnę kainą.

Šiuo metu 2020-2022 metais išperkamų VP emisijų kaina yra apie 20 proc. didesnė nei nominali tų VP vertė. Tai reiškia, kad už išperkamus VP reikėtų sumokėti daugiau nei 5,5 mlrd. eurų, kai jų nominalioji vertė sudaro 4,5 mlrd. Be to, papildomai kainuotų nutraukti išvestinių finansinių priemonių sandorius, nes JAV doleriais denominuotos emisijos buvo apdraustos nuo valiutos kurso svyravimų.

Dėl išankstinio išpirkimo valstybės skola padidėtų apie 2,6 proc. BVP, o tik skolinantis ir neišperkant VP anksčiau laiko - net apie 12 proc. BVP.

Todėl įvertinusi tikėtiną naudą ir pasvėrusi galimus nuostolius, Finansų ministerija kol kas nėra nusprendusi skolintis į ateitį.

LR Finansų ministerijos inf.