Nuo š.m. sausio 1 d. įsigalioję MAĮ pakeitimai numato, kad finansų rinkos dalyviai kartą per metus Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti VMI ribotą informaciją apie sąskaitas, jų bendras metines apyvartas, likučius (jei apyvarta – 15000 eurų ir daugiau, likutis – 5000 eurų ir daugiau), palūkanas, skolinius įsipareigojimus, draudimo įmokas ir kt.

Sąskaitų išklotinės automatiškai teikiamos nebus.

Atkreiptinas dėmesys, kad informacijos VMI teikimas apie Lietuvos gyventojų bei įmonių sąskaitų likučius, bendras metines įplaukas ir turimus įsiskolinimus yra analogiškas Lietuvos pagal tarptautines sutartis prisiimtiems įsipareigojimams privalomai bei automatiškai ES ir kitoms valstybėms teikti informaciją apie užsieniečių Lietuvos finansų institucijose laikomus pinigus.

Tačiau apie užsieniečių Lietuvoje laikomus pinigus VMI kitų šalių mokesčių administratorius privalės informuoti, net jei šių piliečių sąskaitose bus 1 euras, o Lietuvos gyventojams nustatytos aukščiau minėtos sumų ribos.

Nutarimo projekte numatoma, kad už 2016 metus informacija bus pradėta teikti 2017 metais, išskyrus duomenis apie metines įplaukas – jie pradedami teikti 2018 metais už 2017 metus.

Toks teikimo mastas nustatytas, siekiant sudaryti sąlygas finansų rinkų dalyviams tinkamai pasirengti įdiegti duomenų teikimui reikalingus technologinius sprendimus.

Numatoma, kad VMI bus teikiami tik apibendrinti skaičiai už metus, o ne sąskaitų išklotinės. Tačiau tokio automatinio duomenų pateikimo pakaks jau pirminiame rizikos analizės etape sukoncentruoti dėmesį tik į rizikingiausius mokesčių mokėtojus ir susidaryti vaizdą, ar asmuo gyvena pagal pajamas.

Todėl sąžiningiems mokesčių mokėtojams nėra jokio pagrindo nerimauti – jų privatumas nebus pažeistas.

Be to, svarbu pažymėti, kad šie, kaip ir visi kiti VMI pateikti duomenys yra saugūs ir tretiesiems asmenims nepaklius. VMI turi reikiamo standarto saugumo sertifikatą, kuris patvirtina, kad informacijos saugumas institucijoje yra užtikrinamas tinkamai.

Tą pernai patvirtino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas Lietuvos mokestinės informacijos saugumo sistemos vertinimas, taip pat ir JAV iždo departamento atstovai, lankęsi Lietuvoje 2014 metais, prieš pradedant automatinius mainus apie finansines sąskaitas pagal Lietuvos dvišalę sutartį su JAV.

Vyriausybės nutarimo projektas paskelbtas viešai, iki tol jis derintas su Lietuvos banku, Vidaus reikalų, Ūkio, Teisingumo ministerijomis, Europos teisės departamentu, Lietuvos bankų, Kredito unijų, Draudikų, Gyvybės draudimo įmonių, Finansų maklerių, Vartojimo lizingo ir kredito, Smulkiųjų vartojimo kreditų, Investicijų ir pensijų fondų asociacijomis.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus komentaras

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurioms įgyvendinti parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, Seimas priėmė pernai birželį.

Iki tol jos buvo daugiau kaip metus derintos, svarstytos ir tobulintos. Tai rodo, kaip nelengvai kelią skinasi teisės aktai, kuriais siekiama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, kartu – gerinti mokestinių prievolių vykdymą.

Kai kurių komentatorių viešai išsakomos baimės dėl „kapstymosi po bankų sąskaitas“, spekuliacijos apie „masinį“ Lietuvos gyventojų sąskaitų sekimą – smarkiai perdėtos.

Skaičiai rodo, kad tik apie dešimtadalis indėlių ir sąskaitų gali atkreipti akylesnį mokesčių administratoriaus dėmesį.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pajamas, viršijančias 15000 eurų ribą, Lietuvoje 2014 metais gavo apie 9 proc. gyventojų. Ir tik 11 proc. visų indėlininkų – rezidentų ir nerezidentų – komercinių bankų sąskaitose pernai birželio pabaigoje turėjo daugiau nei po 5000 eurų.

Beje, šiuose indėliuose laikomi pinigai sudaro net 65 proc. visų bankuose esamų indėlių bendros sumos.

Šešėlinėje ekonomikoje prikurta tarpvalstybinių schemų, kuriomis siekiama ne tik nuslėpti pajamas, išvengti mokesčių mokėjimo, finansuoti neteisėtas pavojingas veiklas, įskaitant tarptautinį terorizmą, bet kartais ir „plauti“ pinigus.

Todėl sutelktomis pastangomis tarptautiniu mastu privalome įgyvendinti adekvačias kovos su šiais reiškiniais priemones, pradedant nuo mokestinės informacijos mainų.

Įsigalioję įstatymo pakeitimai įpareigoja finansų įstaigas periodiškai ir automatiškai teikti tik esminę apibendrintą informaciją, kuria remiantis atsiras galimybė operatyviai ir aiškiai identifikuoti mokesčių nemokėjimo rizikas bei užkardyti neteisėtas veiklas.

Kita vertus, dalis šių duomenų pasiekia VMI jau ir dabar bei panaudojama, apskaičiuojant gyventojams suteiktas pajamų mokesčio lengvatas.

Nestebina, kad svarstant, priimant ir net ruošiantis įgyvendinti naujas efektyvias kovos su šešėline ekonomika priemones, yra keliamos vis tos pačios spekuliatyvios nepasitenkinimo bangos. Tai reiškia, kad „šešėlio“ mastai ir jo įtaka Lietuvos gyvenime - vis dar per dideli.