Seimas priėmė Karo prievolės įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos subsidijos už karo prievolininkus siekiantiems darbdaviams nebereikėtų teikti pažymų apie algos dydį ir faktiškai išdirbtą laiką.

Subsidijos už įdarbintus arba į darbą sugrįžusius karo prievolininkus bus skiriamos tokio dydžio, kokios yra darbdavio apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, o subsidijos mokėjimo trukmė nustatoma remiantis prievolininko ištarnautu laiku.

Be to, už negrįžusius į darbą karo prievolininkus darbdaviams bus mokama vienkartinė vienos minimalios mėnesinės algos dydžio subsidija.

Už alternatyviųjų prievolininkų sveikatos patikrinimą bus apmokama šią tarnybą administruojančios institucijos iš jai skirtų KAM asignavimų, jeigu jo nedengtų Privalomasis sveikatos draudimo fondas.

Pataisoms pritarė 72 parlamentarai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Pasak pataisas parengusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM), pakeitimai turėtų administracinę naštą privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių šauktinių darbdaviams.

Ministerija pažymi, kad parlamentarams pernai priėmus šaukimo reformą, nuo 2026-ųjų sausio tarnauti bus šaukiami mokyklą baigę ir 18 metų sulaukę jaunuoliai, savanoriškai tarnybą bus galima atlikti nuo 18-os iki 39-erių.

Privaloma tarnyba toliau truks devynis mėnesius, o tarnyba aktyviajame rezerve vietoje dabartinių dešimties metų prailgės iki 15-os.

Piliečiai, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti karo tarnybos, galės atlikti 12 mėnesių trukmės alternatyviąją tarnybą, dirbant visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.

KAM skaičiavimu, nuo 2026 metų privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje kasmet atliks apie 5 tūkst. jaunuolių, o aktyvaus rezervo karių skaičius iki 2030-ųjų pasieks 47 tūkst. žmonių.

BNS inf.