„Ekonominių perspektyvų neapibrėžtumas ir pakilusios palūkanos vis dar vėsina paskolų paklausą – ji tebemažėja, o ir patys bankai atsargiai vertina ir prisiima riziką. Vis dėlto bankai nebenumato reikšmingesnio skolinimo standartų ir sąlygų griežtinimo. Mažėjant infliacijai, didėjant darbo užmokesčiui ir atsigaunant vartotojų perkamajai galiai, bankai pradeda prognozuoti, kad namų ūkių paskolų paklausa pagyvės“, – sako Viktorija Grybauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.

Apklausos rezultatai rodo, kad praėjusį ketvirtį keli bankai vis dar nurodė griežtinę skolinimo standartus ir planuojantys tai daryti ateityje, tačiau taip teigiančių bankų dalis buvo mažesnė nei ankstesnį ketvirtį. Be to, paskolų įmonėms ir namų ūkiams sąlygos per ketvirtį iš esmės nepakito. Kredito standartai apima reikalaujamas paskolos ir skolininko charakteristikas, kad paskolos prašymas būtų patvirtintas. Paskolų sąlygos – tai sąlygos, kuriomis bankas yra linkęs suteikti paskolą, t. y. palūkanų norma, paskolos dydis ar terminas.

Nors naujų paskolų įmonėms ir būstui įsigyti paklausa ir toliau mažėjo, tačiau atsirado bankų, numatančių paklausos pagyvėjimą artimiausią ketvirtį. Labiausiai tikimasi vartojimo, būsto ir trumpalaikių paskolų verslui paklausos padidėjimo. Būsto paskolų paklausos padidėjimą numato trys, trumpalaikių verslo ir vartojimo paskolų – po du bankus. Apklausos duomenimis, vartojimo paskolų paklausa pradėjo didėti jau ankstesnį ketvirtį. Vartojimo paskolos, skirtingai nei būsto paskolos, dažniausiai suteikiamos fiksuotosiomis palūkanomis ir per pastarąjį palūkanų normų didinimo ciklą vidutinės naujų vartojimo paskolų palūkanos keitėsi labai nežymiai. Be to, vartojimo paskolas teikiančių įstaigų yra daugiau, tarp jų intensyvesnė konkurencija nei tarp būsto paskolas teikiančių bankų.

Visi apklausoje dalyvavę bankai teigia ir toliau įžvelgiantys disbalansų būsto rinkoje – daugiausia dėl per didelių kainų. Tačiau bankų požiūriai dėl būsto kainų raidos išsiskyrė labiau nei ankstesnėje apklausoje. Sumažėjo bankų, kurie prognozuoja nuosaikesnį senos statybos būsto kainų sumažėjimą, ir padaugėjo numatančių, kad kainos sumažės daugiau nei 5 proc. Kita vertus, padaugėjo ir bankų, nurodžiusių, kad senos statybos būstas brangs. Po truputį keičiasi lūkesčiai ir dėl naujos statybos būsto kainų raidos – atsirado bankų, kurie prognozuoja, kad naujos statybos būstas brangs. Vis dėlto didžiausia dalis apklaustųjų nurodo, kad naujos statybos būstas turėtų atpigti iki 5 proc.

Beveik pusė apklaustų bankų teigė, kad komercinio NT kainos turėtų likti stabilios. Trečdalis tikisi, kad komercinio NT kainos mažės iki 5 proc., o vienas bankas nurodė galimą kainos sumažėjimą net didesnį nei 10 proc. Disbalansų šioje rinkoje įžvelgė trečdalis respondentų, daugiausia dėl per didelių kainų.

Lietuvos banko inf.