„Pasakysiu aiškiai – neužtenka Advokatūrai vien teisės bakalauro, nereikia – vien teisės magistro, net ir norintieji tapti advokatų padėjėjais turės įgyti ir teisės bakalauro, ir teisės magistro laipsnį. Be to, kol aš pirmininkas – jokių automatinių perėjimų iš prokurorų į advokatus nei po trejų, nei po penkerių, nei po septynerių jų profesinės veiklos metų taip pat nebus“, – penktadienį vykusioje Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijos metinėje konferencijoje „Teisinių profesijų – advokatūros, notariato bei antstolių – profesinės veiklos reguliavimas“ aptardamas siūlomas Advokatūros įstatymo pataisas pareiškė dr. Leonas Virginijus Papirtis, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas bei Mykolo Romerio universiteto Civilinės ir komercinės teisės katedros docentas.

Griežta pozicija išreikšta ne tik advokatų, jų padėjėjų ar kitų laisvųjų teisinių profesijų atstovų, bet apskritai visų teisininkų atžvilgiu, mat įkūrę uždarąsias akcines teisinių paslaugų bendroves ir teikdami nelicencijuotas, neretai brangias ir nekokybiškas teisines paslaugas, tokie „specialistai“ sukuria sąlygas gyventojų nusivylimui teisingumu, teisine valstybe, laisvųjų teisinių profesijų sistema ir veikla.

Advokatūros vadovas pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais pavyko stabilizuoti gildijos narių skaičių – šiuo metu yra per 1,8 tūkst. į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytų ir realiai dirbančių advokatų. Pasak V. L. Papirčio, tai, kad pastaruoju metu advokatų skaičius išaugo tik 200, teigiama tendencija laikytina vardan kokybės.

„Neturiu galvoje čia nieko prieš jaunimą, teisėjus ar mokslininkus, tačiau Advokatų taryba griežtai apsisprendusi prieš bet kokios kategorijos asmenų priėmimą be egzaminų. Tai bendros lygybės principas. Mūsų užnugarinis variantas – apie 800 advokatų padėjėjų – Dievas žino, kaip bus su jais, gerai, kad Teisingumo ministerija mato, kai Seimas nemato“, – renginyje kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas. Jis taip pat paragino pagalvoti, ar nereiktų iš advokatų išbraukti visų tų, kurie į asociaciją pateko liberaliuoju periodu, kuomet be egzaminų advokatu galėjo tapti tiek policijos tyrėjai, tiek valdininkijos ar kitų organizacijų juristai.

Konferencijoje aptariant advokatų veiklos reguliavimą paminėta ir diskriminacinio laisvųjų profesijų apmokestinimo problema, svarstyta, ką daryti, kuomet spaudoje vienas ar kitas asmuo linksniuojamas, tačiau atsižvelgiant į konstitucinę nekaltumo prezumpcijos garantiją bei vertinant teisiškai kliūčių jam tapti advokatu nėra.

„Nepriekaištingą reputaciją turite, kol mokotės, kol esat čia, o ten gyvenimas, vos į jį beišeisi, viskas bus apkalbama, aprašoma. Gatvėje ir gatvės reputacija“, – jaunajai auditorijai gyvenimo pamokas šmaikštaudamas dėstė L. V. Papirtis.

Savo pranešime pirmininkas paminėjo ir bene skaudžiausią nūdienos problemą – begalę diskusijų tarp politikų keliantį advokato profesinės paslapties klausimą: „jei būtų įteisintas advokato sekimas, tuomet advokato profesijos pamatas būtų išplautas, nes paslaptis yra ne advokato, bet kliento paslaptis, kurią jis pasitikėdamas, jog jam bus tinkamai atstovaujama, patiki savo gynėjui“, – priminė L. V. Papirtis.

Advokatūros vadovo pranešime pažerta kritikos ir teisininkų ugdymo sistemai: „aš pasakysiu, kad ateinančiųjų išsimokslinimo lygis žemas. Ir tai – ne kas kita kaip mokymo problema bei mūsų bendravimo per popierių problema. Visi skaito knygas ir įstatymus, bet ne visi išmoksta“. Pirmininkas leido suprasti, kad nuostatos perskaitymo nepakanka, be dokumentų ir normų, dar reikalingi padoraus dalykinio elgesio, žodinio bendravimo įgūdžiai.

Baigdamas Advokatų tarybos vadovas pažymėjo, kad savivaldoje yra apsispręsta aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, jog palyginti su notarais, kurie svarsto galimybę pratęsti teisę užsiimti šia profesija iki 70 metų amžiaus, Advokatūros įstatymai nenumato amžiaus cenzo ir advokatu gali tapti 65-erių, iškart pabaigęs teisėjo karjerą: „šiuo metu seniausiam advokatui 90 metų“, – sakė L. V. Papirtis.

Advokatūros pozicija domėtasi ir diskusijoje dėl didesnio profesijų integralumo

Išklausę Advokatų tarybos pirmininko pranešimą, konferencijos dalyviai domėjosi, kas turėtų nustatyti advokatų skaičių. Atsakydamas L. V. Papirtis sakė, jog didesnė problema yra advokatų pasiskirstymas šalies teritorijoje, jog tarp korporacijos narių nėra norinčiųjų verstis advokato praktika Pagėgiuose, Naujojoje Akmenėje, tačiau šiandien rinka ir valstybė, bet ne Advokatūra lemia advokatų mobilumą ir kol kas nesugalvota, ką geresnio pasiūlyti.

Diskusijų metu domėtasi, kiek laisvųjų teisinių profesijų atstovai kalbasi tarpusavyje dėl funkcijų pasidalinimo, ar ieško susitarimų, interesų suderinimo.

Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis pažymėjo, jog suteikdamas teisinę paslaugą notaras atstovauja abiem šalims ir ypač silpnesniajai, kai advokatas atstovauja tik vienai šaliai, todėl auditorijai leista daryti išvadą, jog tai yra pagrindas neleisti advokatams vykdyti notarų funkcijų.

Konferencijoje dalyvavęs Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros profesorius advokatas dr. Ignas Vėgėlė Notarų rūmų atstovui priminė Europos Žmogaus Teisių Teisme priimtą sprendimą, jog pilietybės cenzas teikiant teisines paslaugas prieštarauja laisvo judėjimo principui, todėl negali būti taikomas.

Advokatas preziumavo, jog ribojimas teikti paslaugas, kurios nėra specifinės, t.y. draudimas atlikti funkcijas, kurios nėra tiesiogiai priskirtos įstatymu ir būdingos tik antstoliui, tik notarui ar tik advokatui, pagal Europos Sąjungos teisę gali būti traktuojamas kaip nepagrįstas ir todėl neteisėtas konkurencijos ribojimas. Atsikirsdamas Marius Stračkaitis pažymėjo, kad minėtame Strasbūro teismo sprendime apsiribota tik kalbos klausimu, o norint analogiškai jį taikyti profesoriaus pasiūlytu būdu, būtina, kad teismas pasisakytų dėl visų laisvųjų teisininkų profesijų veiklos principų.

Savo lūkesčius laisvųjų teisinių profesijų atstovams išsakė ir teisingumo ministras

Konferencijoje dalyvavęs ir sveikinimo žodį taręs teisingumo ministras dr. Remigijus Šimašius pastebėjo, kad laisvųjų teisinių profesijų tarpusavio integracija, suartėjimo ar nutolimo klausimai neretai apeinami, nėra patogūs, dažnai nenorima pokyčių. Vis dėlto, ministro požiūriu, kiekviena teisininkų karta turėtų įsivertinti, ar nusistovėjusi gildijų sistema yra tinkama, juos tenkinanti. Jei pasirodo, kad netenkinanti, tuomet nedelsti, ieškoti sprendimų, imtis pokyčių.

R. Šimašius savo žodyje teigė, jog iš konferencijos temų ir diskusijų rato neturėtų būti išstumti teisėjai ir prokurorai, pastarųjų bendrumas su advokatais visiškas: „ ne tiek svarbu, ar tu esi kaltinimo ar gynybos advokatas, o migracija iš prokuratūros iliustruoja, kad profesijų integralumo klausimas, bendra egzaminų, atrankos, kvalifikacinių reikalavimų formulavimo tvarka labai svarbi“, – kalbėjo R. Šimašius.

Ministras atkreipė dėmesį, jog turi būti nustatyti žmogiškieji tinkamumo tapti advokatu reikalavimai, patvirtintas asmeninės kompetencijos standartas. „Dabartinės atrankos vienas minusas – tai tik atminties patikrinimas. Ne puiki atmintis svarbu, bet žmogiškos savybės: mokėjimas bendrauti, išgirsti ir paaiškinti, mokėjimas sutikti žmogų“, – šiuolaikiniam advokatui būtinas savybes vardijo ministras.

R. Šimašius pastebėjo, kad advokatų iš laisvųjų profesijų profesija yra pati laisviausia. Dėl to labai verta pagalvoti, ar tikrai visus ateinančius reikia priimti į advokatus, ar nėra per didelė privilegija, jog tik advokatas gali atstovauti teisme? Ar neturėtų būti didesnis atvirumas su antstoliais ir notarais dėl teisinių konsultacijų teikimo? Ar advokatas netampa nelegalaus atlyginimo perdavimo instrumentu? Kaip Advokatūra kovoja su tarpininko paslaugos atsiradimu? Ministro nuomone, ieškant atsakymų į šiuos klausimus, būtina išjudėti, keisti požiūrį.

Teisingumo ministro iššūkiai notarams ir antstoliams

Pasak R. Šimašiaus notariatui svarbu žengti kartu su technologijų pažanga, orientuojantis į paslaugų teikimą vadinamuoju „vieno langelio“ principu bei visiškai elektronizuoti išankstinės teisinės patikros paslaugą.

Technologinių naujovių būtinybė svarbi ir tolesnėje antstolių veikloje, kad būtų ieškoma naujų veikimo būdų pasinaudojant elektroninėmis bankų ir registrų sistemomis išieškant turtą. Skaidrumo ir pasitikėjimo pridėtų perėjimas prie elektroninių varžytinių. Taip pat svarbu, jog antstolių atliekami veiksmai ir priemonės būtų adekvatūs.

Konferencijoje taip pat pasisakė Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Antstolių rūmų prezidiumo narys Valdas Čeglikas. Istorinę laisvųjų teisinių profesijų raidos apžvalgą Lietuvoje pateikė teisės istorijos mokslų daktaras Gintaras Šapoka. Konferencijos dalyvius problematikos svarba patikino Teisės fakulteto dekanė dr. Rima Ažubalytė.

 Lietuvos advokatūros inf.