Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja apie pasibaigusius mokestinius ginčus bylose, kuriose atmesti verslininkų skundai dėl VMI sprendimų apmokestinti jų pajamas, įgytas nusikalstamu būdu.

Pinigų sumas iš įmonių pasisavinę ir juos asmeninėms reikmėms naudoję buvę įmonių vadovai į valstybės biudžetą iš viso papildomai turės sumokėti apie 230 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir GPM delspinigių, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų ir PSD įmokų delspinigių sumą.

Vienu atveju iš įmonės buvo pasisavinta apie 445 tūkst. eurų, vadovas juos išsimokėjo kaip tariamą paskolų susigrąžinimą (nustatyta, jog paskolų sutartys buvo fiktyvios).

Iš kitos įmonės neteisėtai gautų pinigų suma siekė apie 258 tūkst. eurų.

Mokesčių administratorius abiem atvejais iš įmonių pasisavintas pinigines lėšas pripažino gyventojų pajamomis ir apskaičiavo jiems mokėtinus mokesčius.

Pastarieji šiuos sprendimus bandė ginčyti teigdami, kad nuo pasisavintos ar pavogtos sumos nėra pagrindo kaip teisėtam mokesčių mokėtojui mokėti mokesčius į biudžetą, tačiau galutines ir neskundžiamas nutartis priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) konstatavo, kad mokesčių administratorius mokėtinas sumas apskaičiavo pagrįstai.

 „Pareiga mokėti GPM atsiranda gyventojui, kuris faktiškai bet kokia forma gauna pajamų. Apmokestinimo tikslais pajamomis laikomos tiek pajamos, gautos iš teisėtų veiklų, tiek pajamos, gautos iš nelegalios (draudžiamos) veiklos, teisės aktai šiuo aspektu išimčių nenustato. Toks vertinimas grindžiamas ir įstatyme įtvirtintais teisingumo, visuotinio privalomumo bei mokesčių mokėtojų lygybės principais - asmuo, besiverčiantis draudžiama veikla ir iš jos gaunantis pajamų, negali atsidurti geresnėje padėtyje nei teisėtas pajamas gaunantys ir mokesčius mokantys asmenys", - teigė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. 

Mokesčių administratorius nustatė, o teismas patvirtino šią nuomonę, kad  gyventojai, siekdami išvengti mokesčių bei turėdami tikslą įteisinti gautas kitas, su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, siekė mokestinės naudos sau. Įmonių lėšas pasisavinę buvę jų vadovai  anksčiau sulaukė ir apkaltinamųjų nuosprendžių baudžiamosiose bylose.

Už padarytus nusikaltimus jiems skirtos bausmės bei įpareigojimai atlyginti įmonėms padarytą turtinę žalą.

Pažymėtina, kad nė vienas iš jų to nepadarė.

„Pasisavinę įmonių pinigines lėšas gyventojai gavo naudą pinigais, tenkino įvairius savo poreikius, bet ilgą laiką nemokėjo įstatymu nustatytų mokesčių ir taip apribojo valstybės galimybes vykdyti jai priskirtas funkcijas. Kaip pažymi LVAT, jie naudojosi visomis valstybės paslaugomis vienodai, kaip ir kiti piliečiai, bet lygiu mastu kaip kiti niekaip neprisidėjo prie valstybės biudžeto",- komentavo R. Virvilienė ir pabrėžė, kad, teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinga atleisti nei nuo mokesčių, nei nuo delspinigių mokėjimo.

VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus informaciją galima perduoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat el. priemonėmis: pasinaudojus programėle „Pranešk" arba užpildžius anketą VMI internetinėje svetainėje.

VMI prie FM inf.