Patarimai darbdaviams ekstremaliosios situacijos aplinkybėmis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu.

Siekiant užtikrinti prevencinių priemonių prieš pasaulyje plintantį virusą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Tai padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų sveikatai bei gyvybei.

Šiuo išskirtiniu laikotarpiu darbdaviai susiduria su kebliomis teisinėmis problemomis, kaip atsakyti į darbuotojų prašymus dirbti iš namų bei tinkamai reaguoti į atsisakančių dirbti darbuotojų elgesį, tuo pat metu vykdant teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti saugią darbo aplinką.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja asmenims, sugrįžusiems iš padidintos rizikos užsikrėsti naujo tipo virusu valstybių (Kinijos ar Šiaurės Italijos (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų) 14 dienų laikotarpiui likti namuose ir stebėti savo sveikatą.

Grįžę iš kelionių darbuotojai turėtų savo iniciatyva informuoti darbdavį, iš kokios valstybės sugrįžo bei ketinimą pasilikti namuose.

Taip pat, turėdamas pareigą užtikrinti visų savo bendrovės darbuotojų saugumą, darbdavys turėtų ir pats imtis iniciatyvos susisiekti su iš kelionės grįžusiu darbuotoju bei rekomenduoti jam imtis prevencinių atsargumo priemonių ir pasilikti namuose.  

Kaip įforminti šį namuose praleistą laiką?

Kai darbo pobūdis leidžia atlikti darbo funkcijas bet kurioje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje arba darbas iš esmės gali būti vykdomas naudojantis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu (teledarbas), pasilikęs namuose darbuotojas gali dirbti nuotoliniu būdu. Darbo kodekse yra numatyta galimybė darbo sutarties šalims susitarti dėl nuotolinio darbo.

Lyginant su iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiu darbo kodeksu, darbas nuotoliniu būdu nebėra laikomas atskira darbo sutarties rūšimi (ankščiau vadinta „darbo sutartis su namudininkais“), o veikiau laikomas darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdu.

Toks reglamentavimas suteikia galimybę be didelio vargo tinkamai įforminti darbą nuotoliniu būdu.

Pagal galiojantį darbo kodeksą, dirbti nuotoliniu būdu yra skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Taigi su iš kelionės sugrįžusiu darbuotoju pakanka sudaryti susitarimą dėl darbo sąlygų pakeitimo, numatant, jog darbuotojas savo darbo funkcijas visą ar dalį darbo laiko atliks nuotoliniu būdu.

Svarbu atkreipti dėmesį, į tai, jog susitarime turėtų būti aptarti darbo vietos reikalavimai, darbui reikalingos darbdavio suteikiamos ar darbuotojo asmeninės darbo priemonės, naudojimosi jomis taisyklės, taip pat nurodomas atsakingas asmuo, teiksiantis darbuotojui užduotis bei kuriam asmeniui skyriui ar padaliniu darbuotojas turės atsiskaityti už atliktą darbą.

Šalys taip pat turėtų aptarti, kaip nuotoliniu būdu dirbantis asmuo bendraus su kitais bendrovės darbuotojais, bei kaip bus organizuojamas jo darbo laikas, kad nebūtų pažeisti maksimalieji darbo ir minimalieji poilsio laiko reikalavimai.

Kitaip yra tuo atveju kai dėl darbo pobūdžio darbo funkcija negali būti atlikta kitoje nei yra darbovietė vietoje.

Kyla klausimas, kaip elgtis darbdaviui, kai darbuotojas nepatiria jokių ligos simptomų ir negali darbdaviui pateikti nedarbingumo pažymos?

Iš esmės, tokiu atveju šalys gali susitarti dėl kasmetinių apmokamų atostogų suteikimo darbuotojui. Pažymėtina, jog darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas, kai to prašo darbuotojas, slaugantis sergančius šeimos narius, taip pat asmenims sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, jeigu yra sveikatos priežiūros rekomendacija.

Kai darbuotojas dar nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba atsisako jomis pasinaudoti, kita išeitis yra suteikti darbuotojui nemokamas atostogas.

Šis veiksmų scenarijus gali sukelti keblumų, kai asmuo, kuris jaučiasi sveikas, nesutinka pasilikti namuose, kadangi už šį laikotarpį jis negaus jokio atlygio.

Pažymėtina, kad Darbo kodeksas numato minimalias privalomas garantijas darbuotojams, tačiau darbo sutarties šalys turi galimybę susitarti dėl palankesnių sąlygų darbuotojui.

Taigi, rekomenduotina siekti abi darbo sutarties šalis tenkinančio kompromiso bei, pavyzdžiui, susitarti dėl  kokios nors, kad ir dalinės kompensacijos laikotarpiu, kai darbuotojas liks namie ir stebės savo sveikatos būklę.

Be to, Darbo kodekse yra įtvirtinta, kad darbuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.

Ši nuostata taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais, todėl tuo atveju, jeigu valstybė priimtų įstatymo galią turintį aktą, įpareigojantį tam tikrų kategorijų darbuotojus likti namuose, darbdavys privalėtų išsaugoti tokių darbuotojų vietą.

Ką daryti, jeigu darbuotojas primygtinai atsisako dirbti? 

Kaip teisėtai pasielgti, jeigu, asmuo, kurio darbo funkcijos negali būti atliekamos nuotoliniu būdu atsisako dirbti. Ar darbdavys turi teisę fiksuoti pravaikštą, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojui, kuris atsisako vykti į reisą, kertantį padidintos rizikos užsikrėsti naujo tipo virusu valstybių ribas?

Ar darbuotojas gali būti atleistas iš darbo kaip už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo individualių aplinkybių. Visgi, pravaikšta kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra laikomas darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą) be pateisinamos priežasties.

Tuo atveju, jeigu darbuotojo elgesys yra pagrįstas, pavyzdžiui, jeigu, atsižvelgiant į reiso maršrutą, vairuotojo sveikatai kiltų sąlyginai didelis pavojus, darbuotojo atsisakymas vykti į reisą dėl galimybės užsikrėsti pavojingu virusu, manytina, turėtų būti laikomas pagrįsta priežastimi atisakyti dirbti.

Kaip minėta, pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu.

Taigi, toks darbuotojo elgesys nebūtų laikomas pravaikšta, suteikiančią teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos.

Šiomis aplinkybėmis reikėtų apsvarstyti, ar darbuotojui gali būti pasiūlytas kitas, mažiau pavojingas maršrutas, ar darbdavys patirs reikšmingų nuostolių dėl reiso atšaukimo ar jo atidėjimo, bei kartu su darbuotoju ieškoti protingo ir abi darbo sutarties šalis tenkinančio veiksmų varianto.  

Papildomos prevencinės priemonės

Į keliones nevykę bei jokių ligos simptomų nejaučiantys darbuotojai taip pat yra fiziškai bei psichologiškai pažeidžiami.

Dėl šios priežasties darbdaviams rekomenduotina imtis papildomų prevencinių priemonių darbovietėse bei edukuoti darbuotojus, kartu ieškoti darbuotojams priimtinesnių darbo organizavimo ar kitų iškilusių klausimų sprendimo būdų.  

Valstybinė darbo inspekcija paskelbė rekomendacijas įmonėms kaip saugotis nuo virusų.

Šiose rekomendacijose nurodoma reguliariai, ne mažiau kaip 5 kartus per dieną, vėdinti darbo patalpas, užtikrinti, jog darbo vietoje būtų užtektinai higienos bei dezinfekavimo priemonių.

Rekomenduotina turėti dezinfekcijai skirtų priemonių lengvai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui prie centrinio įėjimo, užtikrinti tinkamą patalpose esančių paviršių valymą, durų rankenų dezinfekavimą.

Taip pat, siūlytina, priminti darbuotojams kruopščiai ir dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, vengti liesti veidą rankomis.

Taip pat verta apsvarstyti galimybę susitikimus su kolegomis, klientais ar verslo partneriais pakeisti telefoninėmis konferencijomis.

Atšaukti ar atidėti nebūtinas keliones ar masinio susibūrimo konferencijas ir kitus renginius.