„Ekonomikos sveikatos būklė, panašu, kad stabilizuojasi, bet ūkiui vis dar reikia intensyvios terapijos, o iki visiško išgijimo dar laukia ilga reabilitacija. Siekiant, kad ekonomika vėl tvirtai atsistotų ant kojų, svarbų vaidmenį atlieka stabiliai veikianti ir kapitalo šarvą užsiauginusi finansų sistema. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tiksliam ir efektyviam skatinimo priemonių įgyvendinimui“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Tebetvyrantis neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai paskatino visų euro zonos valstybių centrinius bankus birželio mėn. ekonomikos prognozes skelbti trimis scenarijais – palankiuoju, baziniu ir atšiauriuoju.

Lietuvos bankas tokius ūkio raidos scenarijus skelbė ir kovo mėn. Pagal atnaujintą bazinį, t. y. labiausiai tikėtiną, scenarijų numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet kris 9,7 proc.

Pagal šį scenarijų ūkio nuosmukis bus ne toks didelis, kaip manyta anksčiau. Mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas (+2,4 %), ne toks didelis, kaip manyta, prekybos (–14 %) ir pramonės (–12,5 %) nuosmukis balandžio mėn., kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai.

Naujausi ekonominiai rodikliai – nuo gegužės pradžios nebemažėjantis darbuotojų skaičius, atsigaunantis gyventojų judėjimas bei vidaus paklausa, nebekrintantis elektros vartojimas – rodo, kad praėjusį mėnesį ekonomikos būklė stabilizavosi ir antrąjį pusmetį pradės atsigauti.

Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužės mėn., o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai.

Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9, vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6, o infliacija sudarys 0,6 proc.

Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad BVP smuks 7 proc., remiantis prielaida, jog viruso protrūkis pasaulyje suvaldomas gana greitai, o pasaulio ir Lietuvos ekonomika palaipsniui grįžta į vėžes be didelių neigiamų ilgalaikių pasekmių.

Šis scenarijus, nors ir optimistinis, nėra smarkiai nutolęs nuo realybės, dėl to jis yra pakankamai artimas baziniam scenarijui. Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17 proc.

Daroma prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyksta suvaldyti iki tol, kol nėra išrandamos medicininės priemonės kovai su šiuo virusu.

Todėl tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos aktyvumas vis dar prislopintas, o ilgesniu laikotarpiu padaroma didesnė žala ekonomikos potencialui. COVID 19 pandemijos pasekmės šiuo metu yra neabejotinai didžiausia rizika šalies finansų sistemai.

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių paskolų portfelis siekia apie 4 mlrd. Eur, t. y. apie 40 proc. įmonių paskolų portfelio.

Greito reagavimo priemonės ir sukaupti įmonių rezervai padėjo verslui atlaikyti dėl karantino Lietuvoje kilusį likvidumo šoką – su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis balandžio mėn. padidėjo santykinai nedaug, o gegužės pradžioje nekito.

Vis dėlto, pandemijos sukelti padariniai visame pasaulyje mažins Lietuvos įmonių galimybes eksportuoti ir gali kelti riziką jų mokumui ateityje.

Karantino paskelbimas padarė reikšmingą įtaką Lietuvos kredito rinkai. Naujų paskolų srautas sumažėjo, išaugo paskolų, kurių mokėjimai atidedami, apimtis.

Per 10 savaičių nuo karantino įvedimo naujų būsto paskolų srautas sumažėjo 30, vartojimo ir kitų paskolų – 37, paskolų verslui – 17 proc.

Vis dėlto, paskolų paklausa jau normalizuojasi, o gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., duomenys rodo, kad skolinimo tempas padidėjo apie 18 proc.

Galimybes kredituoti verslą bei gyventojus gerina ir Lietuvos banko sprendimas sumažinti anticiklinio kapitalo rezervo normą bankams nuo 1 iki 0 proc. COVID-19 padarinių riziką finansų sistemoje ribos per dešimtmetį pagerėjusi įmonių bei bankų finansinė padėtis ir atsakingas skolinimas, neleidęs susidaryti kredito burbulams.

Bankai turi solidų kapitalo rezervą, o įmonės – pakankamas lėšų atsargas, kad įveiktų trumpalaikį likvidumo šoką.

Tiesa, palyginti su ankstesne krize, įmonės daug labiau priklauso nuo tarpusavio įsiskolinimų (prekybos kreditų ir įmonių paskolų, iš viso – daugiau nei 12 mlrd. Eur) nei nuo bankų finansavimo (apie 9 mlrd. Eur).

Jei pandemijos poveikis užsitęstų ir pradėtų trūkinėti tarpusavio atsiskaitymų grandinė, tai keltų papildomą riziką įmonių finansams.

Naujausi testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankai yra gerai pasirengę atlaikyti ekonomikos šoką.

Net ir pasitvirtinus atšiauriajam scenarijui, nors bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų beveik 10 proc. p., bet jie vis dar su atsarga viršytų minimalius reikalavimus.

Bankai taip pat būtų pajėgūs atlaikyti trečdalio indėlių atsiėmimą, t. y. net penkis kartus daugiau nei per didžiausią istorijoje indėlių sumažėjimą ankstesnės krizės metu. Tuomet daugiausia bankų sektoriuje indėliai sumažėjo 2008 m. spalio mėn. – 6,2 proc.

Lietuvos banko inf.