„Sodra“ skelbia, kad ketvirtąjį 2020 metų ketvirtį vidutinės gyventojų, dirbusių visą mėnesį, pajamos pasiekė 1467 eurus – augo 12,7 proc. , o apdraustųjų skaičius sumažėjo 1,9 proc. arba 24 tūkst., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Kokie darbo rinkos iššūkiai laukia regionuose?

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė sako, kad apdraustųjų skaičius dažniau mažėjo tuose regionuose, kur vidutinės gyventojų pajamos yra mažesnės – Kalvarijos miesto, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Vilkaviškio, Joniškio rajonų savivaldybėse.

O kai kuriose savivaldybėse – Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Trakų rajono – apdraustųjų skaičius ūgtelėjo.

Vidutinis darbo užmokestis pernai augo visose šalies savivaldybėse, tačiau skirtumai tarp didžiųjų miestų ir pasienio rajonų savivaldybių išlieka dideli.

Pasak K. Zitikytės, vidutinės darbo pajamos sparčiau augo savivaldybėse, kuriose jos buvo vienos mažiausių šalyje (10 savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios augimas siekė 12 proc., o dešimtyje savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios – 9,5 proc.).

Šiose savivaldybėse santykinai yra didesnė dalis dirbančiųjų už minimalų ar mažesnį atlyginimą, todėl prie spartaus užmokesčio augimo prisidėjo 9,4 proc. (nuo 555 eurų 2019 m. iki 607 eurų 2020 m.) padidinta minimali mėnesinė alga.

Didžiausios vidutinės darbo pajamos praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1930 eurų, Vilniaus mieste – 1683 eurai, Kauno mieste ir rajone – atitinkamai 1437 ir 1393 eurai.

Dešimties savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis lapkritį buvo didžiausias, sąrašą baigia Panevėžio miesto savivaldybė – 1229 eurai per mėnesį (ant popieriaus).

Mažiausios vidutinės darbo pajamos išlieka Kalvarijos savivaldybėje, kur jos buvo beveik dvigubai mažesnės negu Neringoje – 1012 eurų. Panašus vidutinis darbo užmokestis, vos viršijantis tūkstantį eurų, užfiksuotas ir Pagėgių, Kelmės, Skuodo, Šilalės rajonų savivaldybėse.

Vieni sektoriai nukentėjo, kiti atrado naujų galimybių

Pandemijos ir karantinas įvairioms veikloms turėjo skirtingą poveikį.

Vidutinis darbo užmokestis per metus augo beveik visose ekonominėse veiklose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, kur vidutinės dirbančiųjų pajamos pernai lapkritį buvo sumažėjusios 1,4 proc., palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu.

Kaip tvirtina K. Zitikytė, per metus sparčiausiai – 35 proc. – augo ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimai. Taip pat sparčiai – apie 25 proc. – didėjo vilkikų vairuotojų, slaugytojų, dirbančių globos namuose, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis.

Tuo tarpu labiausiai – 12 proc. – mažėjo restoranų vadovų atlyginimai.

Taigi, darbo pajamų augimą be kitų priežasčių lėmė didinti atlyginimai darželių auklėtojams, mokytojams bei dėstytojams, taip pat išmokėti priedai už didesnį darbo krūvį sveikatos priežiūros specialistams.

Pasak K. Zitikytės, pernai labiausiai apdraustųjų sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamosios gamybos srityje.

Antras karantinas darbo rinkai palankesnis

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną išaugo pusantro karto iki maždaug 90 tūkst., tačiau per antrąjį karantiną nedarbo išmokų gavėjų skaičius išliko stabilus.

Anot K. Zitikytės, tik per pirmąjį karantiną galima matyti sąsają tarp apdraustųjų skaičiaus mažėjimo ir registruotų bedarbių skaičiaus augimo.

Nors pirmajam karantinui pasibaigus apdraustųjų skaičius stabilizavosi, tačiau bedarbių skaičius toliau sparčiai augo.

Kaip niekada daug – 94 tūkst. – pernai registruotų bedarbių išvis nebuvo įgiję nedarbo socialinio draudimo stažo. Tai reiškia, pasak K. Zitikytės, jie samdomo darbo nedirbo bent porą metų iki karantino.

„Sodros“ atstovės teigimu, dalis jų – ką tik mokslus baigę jaunuoliai, dalis – dirbusieji savarankiškai, pasibaigus karantinui ir nutraukus subsidijų mokėjimą nutraukę savo veiklą, o dalis žmonių niekur nedirbo kelerius metus ir pirmąsyk Užimtumo tarnyboje registravosi tik prasidėjus pandemijai.

„Sodros“, www.infolangas.lt inf.