2018-05-08 priimtas Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, o kartu, įgyvendinant Direktyvos 2016/943 nuostatas, pakeisti susiję CK ir CPK straipsniai (įsigalioja 2018-06-01).

Kadangi esminių, didelės apimties pokyčių komercinės paslapties reguliavime nebuvo beveik 17 metų, ir tik teismai individualiais atvejais pildydavo ir tikslindavo komercinės paslapties sampratą, specialiai tam skirto įstatymo priėmimas yra svarbus palengvinimas tiek įmonių teisininkams, tiek darbuotojams, tiek teismams.

Mat teisinio aiškumo trūkumas bei atsargumas suformavo visuotinę praktiką, kad įmonės į komercinių paslapčių sąrašą įtraukdavo perteklinę informaciją, neatitinkančią komercinės paslapties sampratos.

Tai sukurdavo nemažai neigiamų pasekmių.

Pavyzdžiui, įmonės darbuotojai dirbdami įgydavo patirties, kuri galėtų būti laikoma įprastiniais įgūdžiais, įgyjamais panašioje įmonėje.

Tačiau, kadangi formaliai ši patirtis pateko į įmonės komercinių paslapčių sąrašą, darbuotojų karjera keičiant darbą buvo ribojama, vengiant kaltinimų komercinės paslapties atskleidimu ir konkuravimu.

Tad, esminės naujovės:

Keičiamas komercinių paslapčių apibrėžimas (CK 1.116 str.), patikslinant slaptumo požymį, nurodant, kad komercinė paslaptis, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija turi būti apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija.

Apribojama laisvė perteklinę informaciją įtraukti į komercinių paslapčių sąrašą, nustatant, kad komercinė paslaptis privalo atitikti visus komercinės paslapties požymius (slapta, vertinga, saugoma), todėl nepakanka tik konfidencialumo buvimo.

Be to, komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija.

Ir dar daugiau, saugant darbuotojų interesus, įtraukta nuostata, kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.

Tai yra, nebus galima laikyti komercine paslaptimi įprastų įgūdžių, kuriuos įgyja darbuotojas, ir taip riboti jo perspektyvų dirbti tame pačiame sektoriuje.

Tačiau toks įgūdžių įgijimas turi neprieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, pavyzdžiui, komercinė paslaptis nebuvo gauta neteisėtai prisijungus prie ribotos prieigos duomenų.

Arba, jei komercine paslaptimi laikoma informacija, pavyzdžiui, gaiviojo gėrimo receptūra, kurią be specialių priemonių lengva atkartoti daugumai, ši informacija neatitiks komercinės paslapties požymių.

Sąrašas, kokia informacija nelaikytina komercine paslaptimi, CK yra nebaigtinis, jį gali papildyti kiti įstatymai.

Sureguliuoti atvejai, kada komercinės paslapties gavimas laikytinas teisėtu ir kada neteisėtu.

Labai svarbu tai, kad komercinių paslapčių turėtojai negalės pasinaudoti įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, jei komercinė paslaptis gauta, naudota ar atskleista žiniasklaidai ar kitiems asmenims naudojantis saviraiškos ir informacijos laisve.

Kadangi turėtojo teisių gynimo būdai netaikomi ir tada, kai atskleidžiamas teisės pažeidimas ar neteisėta veika ir taip buvo siekiama apsaugoti viešąjį interesą, šiuo būdu, be kita ko, užtikrinama apsauga ir atrišamos rankos vadinamiesiems pranešėjams (angl. whistleblower).

Teisių gynimo būdų nebus galima panaudoti ir tada, kai darbuotojai, konsultuodamiesi su darbo taryba, atskleidė jiems komercinę paslaptį ir tai buvo būtina darbo tarybos funkcijoms atlikti.

Komercinės paslapties turėtojas gali pasirinkti dėl žalos atlyginimo: arba remtis faktiškai atsiradusia žala (nuostoliais), arba – nauja – reikalauti vienkartinės kompensacijos, pagrįstos atlyginimu, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu fizinis ar juridinis asmuo būtų teisėtai naudojęs komercinę paslaptį.

Alternatyva naudinga tuo atveju, kai faktinės žalos nustatymas yra komplikuotas, jį sunku nustatyti pakankamai tiksliai, nes dauguma žalos bus ateityje.

Įstatymas pateikia 7 komercinių paslapčių turėtojo teisių gynimo būdus, kurie apibendrina tai, kas iki šiol buvo išaiškinta teismų praktikoje, tačiau aiškesnių, detalesnių įpareigojimų forma (nutraukti naudojimą, išimti iš rinkos ar sunaikinti prekes, uždrausti gaminti, siūlyti, atšaukti iš rinkos, pašalinti savybę, susijusią su komercinės paslapties naudojimu, sunaikinti ar grąžinti dokumentaciją, atlyginti žalą).

Be to, nustatoma specifinė laikinųjų apsaugos priemonių tvarka ir sąlygos, tad atitinkamos CPK normos taikomos, tik kiek nereglamentuota šio įstatymo.

Teismas vietoj laikinųjų priemonių gali nuspręsti įpareigoti neteisėtu komercinės paslapties naudojimu įtariamą asmenį, norintį toliau naudoti komercinę paslaptį, užtikrinti komercinės paslapties turėtojui galimos žalos kompensavimą.

Tačiau toks kompensavimo užtikrinimas ("sumokėjau - tai jau teisėta") nesuteikia įtariamam asmeniui teisės atskleisti komercinę paslaptį.

Ieškiniams dėl komercinių paslapčių apsaugos nustatomas sutrumpintas 3 metų terminas, t.y. toks, koks ir ieškiniams dėl žalos atlyginimo.

www.infolex.lt inf.