Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) rezultatai gerėja: VVĮ grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2011 m. sudarė 246,6 mln. Lt, t.y. 3,5 karto daugiau nei prieš metus (skaičiavimai pateikiami nevertinant banko „Snoras“ bankroto, dėl kurio įmonės prarado per 182 mln. Lt).

„VVĮ reforma jau atnešė apčiuopiamų rezultatų – VVĮ skaidrumas didėja, įmonės moka didesnius dividendus, didėja jų veiklos efektyvumas. Taip pat jau keičiasi ir požiūris į VVĮ, vis stipriau pritariama, kad VVĮ turėtų vadovautis verslo ir efektyvios veiklos principais, o nebūtų vien tik politikos įgyvendinimo įrankis. Todėl tikimės, kad visos būsimos Vyriausybės ir toliau vadovausis pasaulyje pripažintais geraisiais įmonių valdymo principais“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius pristatydamas trečiąją šios Vyriausybės VVĮ ataskaitą.

Geriausius rezultatus 2011 m. parodė AB „Lietuvos geležinkeliai“, dėl išaugusių pajamų padidinusi pelną nuo 69 mln. iki 150 mln. Lt.

Įmonės nuosavo kapitalo grąža 2011 m. buvo 5,6 proc. AB „Lietuvos geležinkelių“ vienos tonos krovinio vieno kilometro vežimo grynasis pelnas, išaugus krovinių mastui ir pervežimo tarifams, ūgtelėjo 28,6 proc., t.y. iki 0,9 cento.

AB „Klaipėdos nafta“ rezultatai taip pat gerėjo: pelnas šoktelėjo 1,7 karto, t.y. iki 45 mln. Lt. Bendrovės nuosavo kapitalo grąža 2011 metais padidėjo nuo 5,8 proc. iki 9,5 proc.

2011 m. AB „Lietuvos paštas“ pirmąkart po ketverių metų pertraukos uždirbo 0,7 mln. Lt pelno, kai 2010 m. nuostoliai siekė 10 mln. Lt.

Nepaisant to, kad augo bendrovės pajamos ir pardavimo mastas, AB „Lietuvos paštas“ mažino sąnaudas vienam paslaugos vienetui antrus metus iš eilės.

2011 metais veiklos sąnaudos vienam paslaugos vienetui buvo 5,3 proc. mažesnės nei prieš metus ir sudarė 87 centus.

VAE grupės grynasis nuostolis išaugo nuo 39 mln. Lt iki 109 mln. Lt. Nuostolis padidėjo daugiausia dėl AB „Lietuvos energija“ beveik 63 mln. Lt siekusių aplinkos taršos leidimų perkainojimo sąnaudų kritus jų rinkos kainai.

VAE grupės nuostolius lemia ir tai, kad AB LESTO ir AB „Litgrid“ turtas turi nuvertėjimo požymių, tad įmonių apskaitomos nusidėvėjimo sąnaudos gali būti didesnės už tikrąsias nusidėvėjimo sąnaudas.

Šių įmonių turto nusidėvėjimo sąnaudos yra tris kartus didesnės nei turto nusidėvėjimo sąnaudos, veiklos reguliuotojo įtraukiamos į paslaugų tarifus.

2011 m. skirtumas tarp į tarifą įtrauktų ir įmonių apskaitytų nusidėvėjimo sąnaudų siekė 318 mln. Lt. Nevertinant nusidėvėjimo ir turto vertės mažėjimo sąnaudų, VAE grupės veiklos sąnaudos 2011 m. sumažėjo 9,6 proc., iki 2,1 mlrd. Lt.

Miškų urėdijos didino pardavimo pajamas nuo 414 mln. Lt iki 545,5 mln. Lt, nes didėjo ir pardavimo mastas, ir medienos kainos. Šios įmonės valstybei sumokėjo dukart daugiau žaliavos mokesčio – 75,3 mln. Lt.

Urėdijų veiklos sąnaudos išaugo net 16 proc. (nevertinant žaliavos ir turto mokesčių valstybei, miškų atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo sąnaudų bei dėl banko „Snoras“ bankroto nurašytų 29,9 mln. Lt).

Ūkio ministerija įvertino, kad dėl nekomercinių funkcijų – specialiųjų įpareigojimų – VVĮ neuždirbtas pelnas sudarė net 400 mln. Lt.

Palyginti su Lietuvos privataus sektoriaus įmonėmis, VVĮ iš komercinės veiklos turėtų uždirbti dar apie 360 mln. Lt. Efektyvumo srityje labiausiai dar turi tobulėti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, AB „Lietuvos paštas“ bei kitos smulkesnės įmonės.

VVĮ dividendai

Šiais metais VVĮ turi sumokėti rekordinę dividendų ir pelno įmokų sumą, kuri bus virš 500 mln. Lt. Iki birželio 12 d. VVĮ jau paskyrė 213 mln. Lt dividendų ir pelno įmokų į valstybės biudžetą.

Antrą pusmetį VAE grupė planuoja pervesti 275 mln. Lt dividendų. Taip pat 34 mln. Lt pelno įmokų dar nepaskyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

„Dėl banko „Snoras“ bankroto bendra VVĮ dividendų ir pelno įmokų suma bus 65 mln. Lt mažesnė nei prognozuota, tačiau nepaisant to, tai 12 kartų geresnis rezultatas nei 2010 metais, kai VVĮ pertvarka dar nebuvo pradėta. 2010 m. dividendai sudarė tik 42 mln. Lt“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Savivaldybės įmonės

2011 m. VVĮ ataskaitoje pirmą kartą apibendrinti 262 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) rezultatai. SVĮ turtas 2011 m. sudarė 8,5 mlrd. Lt, pardavimo pajamos – 2,4 mlrd. Lt, o grynasis nuostolis sudarė 833 tūkst. Lt. Daugiausia turto valdė Vilniaus miesto SVĮ – 1,8 mlrd. Lt, o didžiausią apyvartą pasiekė Kauno miesto SVĮ – 503 mln. Lt.

Prastėjančius SVĮ rezultatus – SVĮ portfelio grynasis rezultatas iš 29,5 mln. Lt pelno virto 833 tūkst. Lt nuostoliu – lėmė dėl augusių kuro kainų prastėję savivaldybių valdomų centralizuoto šilumos tiekimo įmonių rezultatai.

SVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža 2011 m. buvo nulinė, 2009-aisiais sekė 2,6 proc. Kauno ir Klaipėdos miesto SVĮ grąža sudarė po 1,8 proc., o kitų didžiųjų miestų SVĮ grąža nesiekė 1 proc.

Pasak ūkio ministro, savivaldybės turėtų sekti Vyriausybės pavyzdžiu ir skirti daugiau dėmesio įmonių efektyvumui didinti bei skatinti įmones veikti skaidriai.

Kol kas savivaldybės skiria per mažai dėmesio įmonių skaidrumui: trūksta viešai prieinamos informacijos apie įmonių veiklos ir finansinius rezultatus.

Be to, ne visos SVĮ laikosi įstatymų vėluodamos arba visai nepateikdamos finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui.

Ūkio ministerijos inf.