Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Žmogiškųjų išteklių komisijos nariai rugsėjo 13 d. susitiko su Lietuvos darbo biržos direktoriumi Vidu Šlekaičiu ir aptarė darbuotojų parengimo bei darbo paskatų klausimus.

LVK yra ne kartą konstatavusi, kad dabartinė bedarbių rėmimo sistema netinkama, kadangi neskatina juos įsidarbinti. Nemaža dalis bedarbių vis dar orientuota ne į darbo paieškas, o į valstybines pašalpas.

V. Šlekaitis pripažino, kad bedarbių galimybes rasti darbo apsunkina ne vien motyvacijos, bet ir įgūdžių stoka, kadangi maždaug pusė visų ieškančiųjų darbo yra nekvalifikuoti.

Žmogiškųjų išteklių komisijos nariai diskusijoje pabrėžė, kad dabartinės neformalaus mokymo sąlygos nėra optimalios, kadangi asmuo negali būti priimtas į darbą ir tuo pat metu operatyviai apmokytas, pakelta jo kvalifikacija.

Komisijos posėdžio dalyvių nuomone, profesinė orientacija mokyklose šiuo metu beveik nevykdoma.

Svarstant apie LVK nariams aktualų aukštos klasės profesionalų įdarbinimą ir tokių specialistų kvietimą iš užsienio buvo nušviestos naujos galimybės, kurios atsiveria nuo 2013 m.

Pasak V.Šlekaičio, darbdavių teikimu Migracijos departamentas išduos užsieniečiams „mėlynąsias korteles“, kurios leis dirbti Lietuvoje nuo 1 iki 4 metų. Vienas iš darbdavių įsipareigojimų – mokėti kortelės turėtojui ne mažesnį negu dvigubą vidutinį mėnesinį atlyginimą (brutto).

Pagal skelbiamus Statistikos departamento duomenis šiuo metu tai sudarytų apie 4,3 litų.

Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininkė Laura Duksaitė-Iškauskienė (UAB „Master Class LT“) teigė, kad būtinybė įvežti aukštos kvalifikacijos specialistus iš užsienio nemaža dalimi kyla dėl to, kad Lietuvoje vyrauja dvidešimties metų senumo požiūris į technologinės pakraipos specialybes.

„Deja, Lietuvos absolventams, kurie renkasi studijas, vis dar atrodo, kad geriau būti bedarbiu juristu negu dirbančiu inžinieriumi”, - apgailestavo L.Duksaitė-Iškauskienė.

Lietuvos verslo konfederacijos inf.