Žvejojo trys naujieji lietuviai ir vienam iš jų užkibo auksinė žuvelė.
Ištraukė jie žuvelę, o ji maldauja:
– Paleiskite, prašau, išpildysiu po vieną jūsų norą.
Pasitarę naujieji lietuviai paleido žuvelę. Ši ir klausia pirmojo žvejo, ko jis norėtų. Tas pagalvojęs sako:
– Gyvenu gerai: pinigai, mersas, mergos, vila. Tik vieną problemą turiu - pilni namai skruzdėlių.
 Žuvelė sako:

– Aš tau duosiu mažą mažą skruzdėliuką. Tu jį paleisk, tai jis kitas skruzdėles suės ir pati nugaiš.
Antras žvejas prašo:
– Man irgi panašiai - niekaip negaliu iš savo vilos tarakonų išgyvendinti.

Žuvelė:
– Aš tau duosiu mažą mažą tarakoniuką. Tu ji paleisk, tai jis kitus tarakonus suės ir pats nugaiš.
Trečias naujasis lietuvis ilgai galvojo ir tarė:
– Klausyk, gal gali man duoti mažą mažą mokesčių inspektorių...

* * *

– Artūrai, kodėl toks nuliūdęs?

– Vakar mane paliko žmona.

– O varge!

– Vargas, ne kitaip. Vakar paliko, šiandien vėl grįžo!

* * *

– Ačiū, teta, už dovaną, – sako Petriukas.

– Neverta dėkoti, mano mielasis, – šypsosi teta.

– Ir aš taip manau, bet mama liepė…

* * *

Mergina klausia vaikino:

– Ko dabar norėtum: manęs ar alaus?

Vaikinas atsako:

– O alaus kiek?