Pagal Seimo priimtą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymą individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.

Įstatyme įtvirtintos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Nustatyta, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis.

Šios įmokos galės būti skaičiuojamos nuo mažesnio negu minimalusis darbo užmokestis sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų.

Socialinio draudimo įmokos taip pat bus skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką.

Seimas suvienodino socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms ir nustatė, kad šie asmenys mokės pensijų socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų.

Naujomis nuostatomis nuspręsta įtvirtinti ūkininkams ir jų partneriams maksimalias pajamų sumas, nuo kurių nemokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 metais 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, 2019-aisiais ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai.

Daugiau – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ffd930b0e00d11e7b3f0a470b0373cb2