Priimtomis pataisomis nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas, o darbuotojo darbo užmokestį „ant popieriaus“ perskaičiuoti didinant jį 1,289 karto.

Pagal naujas nuostatas, darbuotojas mokės pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams liks mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyti konkretūs apdraustojo ir draudėjo bendrieji socialinio draudimo įmokų tarifų dydžiai: apdraustojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas – 19,5 proc., o draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,47 proc.

Įtvirtintos „Sodros“ įmokų (išskyrus sveikatos draudimo įmokų) lubos, kurios palaipsniui susilygins su išmokų lubomis.

2019 metais jos sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus.

Įmokų lubos bus įvedamos siekiant socialinio draudimo sistemos teisingumo, nes šiuo metu didelį darbo užmokestį gaunantis asmuo sumoka dideles įmokas, bet negali gauti didelių išmokų.

Įstatyme nustatytos socialiai jautriausios asmenų grupės, už kurias darbdaviams, mokantiems mažesnį nei minimali mėnesinė alga per mėnesį atlyginimą, nebus taikomas reikalavimas mokėti socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, t. y. už šiuos asmenis įmokos galės būti mokamos nuo faktiškai apskaičiuoto atlyginimo (tarp šių asmenų – šalpos neįgalumo pensijų, taip pat šalpos senatvės pensijų gavėjai, asmenys, kurie turi nustatytą 0–55 proc. darbingumo lygį, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų gavėjai ir kt.).

Daugiau – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c55830907c4c11e8ae2bfd1913d66d57