9. Maksimalus rezervuojamas kompensacinės išmokos dydis pareiškėjui apskaičiuojamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 31 ir 32 punktuose aprašytu skaičiavimu, neviršijant 14 500 Eur.

10. Pareiškėjas projektą turi įgyvendinti Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdomame name (dvibučių pastatų atveju butuose (ar bute), kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai name ir jiems suteikti unikalūs numeriai), kurio statyba teisės aktų nustatyta tvarka yra užbaigta ir pastatas yra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne mažiau kaip 5 metus nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas dienos (t. y. namo baigtumo procentas nurodytas ne mažesnis kaip 100 proc. ir po statybos pabaigos metų, nurodytų  VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, praėję ne mažiau kaip 5 metai iki kvietimo teikti projekto registracijos formas dienos).

11. Namas, kuriame įgyvendinamas projektas, negali būti areštuotas (įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis fizinio asmens nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą ar kitų asmens įsipareigojimų įvykdymą).

12.  Name, kuriame įgyvendinamas projektas, neturi būti vykdoma ūkinė – komercinė veikla. Jei nustatoma, kad pareiškėjas vykdo ūkinę – komercinę veiklą, finansavimas neskiriamas, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ūkinė–komercinė veikla nurodytame pastate nevykdoma.

13.  Pareiškėjas ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas pabaigos dienos turi pakeisti iškastiniu kuru (t. y.  gamtinėmis dujomis, dyzelinių krosnių kuru, akmens anglimi, durpių briketais ir kitu kuru, kuris neįtrauktas į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio  2 dalį) kūrenamą šilumos gamybos įrenginį į Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytą įrangą ir Agentūrai pateikti tinkamai užpildytą išlaidų kompensavimo prašymą su privalomais pateikti dokumentais.

14.  Pareiškėjas užtikrina, kad projekte numatytos išlaidos nebus finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar išteklių fondų, Europos Sąjungos arba ne Europos Sąjungos šalių valstybės institucijų lėšų kitų nacionalinių programų.

15. Pareiškėjas dėl Tvarkos aprašo 41 punkte keliamų reikalavimų nevykdymo turi būti nepraradęs teisės kreiptis ir gauti kompensacinę išmoką iš Programos lėšų.

16. Kompensacinė išmoka nerezervuojama ir neteikiama, kai paramos prašoma tuo pačiu unikaliu numeriu registruotam namui, kuriam jau buvo išmokėta kompensacinė išmoka iš Programos Priemonės arba 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-V-111 priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“.

17. Iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kt.) naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į:

18. Jei namas registruotas teritorijoje, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD₁₀ lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ patenka į padidintos aplinkos oro taršos zoną, iškastiniu kuru kūrenamas šilumos įrenginys gali būti keičiamas tik į lokalios teršalų emisijos neturinčius  įrenginius, naudojančius atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 17.2 papunktyje.

19. Jei namas registruotas teritorijoje, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nepatenka į padidintos aplinkos oro taršos zoną, iškastiniu kuru kūrenamas šilumos įrenginys gali būti keičiamas efektyvesniu atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai naudojančiu įrenginiu, nepriklausomai nuo pirminio kuro/energijos rūšies, kaip nurodyta Tvarkos 17.1 ir 17.2 papunkčiuose.