Delspinigiai, baudos ir atleidimas nuo jų (96-100 str., 138-143 str.)

Mokesčių mokėtojas nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų gali būti atleidžiamas, kai:

1. delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir / ar socialiniu požiūriu, t. y., VMI turint duomenų, patvirtinančių, jog mokesčių mokėtojui — fiziniam asmeniui (taikoma tik fiziniams asmenims) reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama (pvz., minėtus duomenis, patvirtinančius kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, taip pat kitus dokumentus, kuriuose pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą), tačiau mokesčių mokėtojas pats nesikreipia dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių;

2. kai VMI turi pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie patvirtina tai, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

3. mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žalos biudžetui;

4. jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

5. mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba VMI raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį — mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

​​​  Nuo baudų ar delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo    priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, nustato centrinis mokesčių administratorius. 

Teises aktai