Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams ir įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra nustatyti papildomi NPD: už pirmąjį vaiką – 100 litų, už kiekvieną paskesnį – po 200 litų.

Papildomo NPD taikymas nėra siejamas su pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinkamais dydžiais. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD). Papildomi NPD kalendoriniais metais taikomi tėvams per pusę.

Papildomas NPD, skirtingai nei NPD, taikomas ne tik su darbo santykiais susijusioms, bet visoms apmokestinamosioms pajamoms (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno) ir jis nepriklauso nuo gyventojo pajamų lygio.

Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD: visas PNPD (100 Lt – už pirmą, po 200 Lt – už antrą ir kiekvieną paskesnį) taikomas tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), kuris savo ar įvaikintą vaiką augina vienas: yra našlys (našlė), išsituokęs, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, santuokos su vaiku tėvu (motina) nesudaręs gyventojas, vaiką auginantis vienas

. Gyventojams, kurie nėra nutraukę santuokos, gali būti taikomas visas PNPD, jei jų sutuoktiniai: atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, teismo yra pripažinti nežinia kur esančiais, įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinti neveiksniais, teismas yra patvirtinęs gyvenimą skyrium (separaciją), teismas yra atskyręs vaiką nuo tėvo ar motinos arba vienam iš tėvų yra apribojęs tėvų valdžią ir panašiais atvejais, kai pateikiami dokumentai, pagrindžiantys aplinkybę, kad tėvas ar motina vaiką augina vienas.

Tuo atveju, kai minimi asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, sudaro naują santuoką ir jų vaikai neįvaikinami, tai jiems toliau taikomas visas PNPD.

Pavyzdys

Darbuotoja augina du vaikus iki 18 metų – pirmą iš pirmos santuokos, antrą - iš antros santuokos. Antrasis sutuoktinis vaiko iš jos pirmos santuokos neįvaikino. Darbuotoja darbdaviui pateikė prašymą taikyti 200 Lt PNPD: visą 100 Lt PNPD už pirmą auginamą vaiką iš pirmos santuokos ir 100 Lt (1/2) PNPD už antrą vaiką, auginamą kartu su sutuoktiniu (vaiko tėvu).

Tam, kad PNPD tėvams (įtėviams), kartu auginantiems vaikus (įvaikius), mokestiniu laikotarpiu būtų taikomas pagrįstai, jie darbdaviui turi pateikti ne tik prašymą taikyti PNPD, bet ir teisę į jį patvirtinančius dokumentus: vaikų gimimo ar įvaikinimo dokumentų nuorašus, pažymą apie šeiminę padėtį (išduotą Gyventojų registro tarnybos, pastatą eksploatuojančios ar kitos įstaigos), visų šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą bei datą, teismo sprendimą ir pan., kurių pagrindu galima nustatyti vaiko (įvaikio) auginimo aplinkybes. Kai vaikas (įvaikis) yra vyresnis kaip 18 metų ir mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, pateikiama ir bendrojo lavinimo mokyklos išduota pažyma, kad vaikas (įvaikis) mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje.

Visas PNPD taikomas gyventojui, pateikusiam vaiko (įvaikio) gimimo dokumentų kopijas, pažymą iš mokyklos, jeigu vaikas (įvaikis) yra vyresnis kaip 18 metų ir mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, ištuokos liudijimą, teismo sprendimą arba teismo patvirtintą tėvų sutartį, kurioje nurodoma vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta.

Jei teismo sprendimo nėra, asmuo gali pateikti pažymą (išduotą Gyventojų registro tarnybos, pastatą eksploatuojančios ar kitos įstaigos) apie šeiminę padėtį, šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą ir datą.

Pavyzdžiui, santuokos nenutraukęs asmuo, kurio sutuoktinis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, turėtų pateikti įkalinimo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog asmuo tam tikrą laikotarpį atlieka bausmę.

PNPD, susijęs su dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių auginamų vaikų skaičiumi, tėvams (įtėviams) taikomas iki tol, kol jų vaikai baigia minėtas mokyklas. Mokyklos baigimą patvirtina dokumentai (brandos atestatas ir pan.), kurie išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnyje, prie bendrojo lavinimo mokyklų priskiriamos gimnazijos, konservatorijos, vidurinės mokyklos, pagrindinės mokyklos, jaunimo mokyklos, pradinės mokyklos ir mokyklos-darželiai. PNPD taikomas, jei vyresnis kaip 18 metų vaikas mokosi dieninėje tokioje mokykloje.

Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gaunančiam su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, šių pajamų gavimo vietoje.

Nesusijusioms su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamosioms pajamoms, net ir gaunamoms iš darbdavio, PNPD mokestiniu laikotarpiu netaikomas. Jeigu mokestiniu laikotarpiu metinis PNPD pritaikomas ne visas, tai visą jį prisitaikyti gyventojas galės, pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Atsiradus arba pasibaigus teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.

Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu.

Pažymėtina, kad iš pajamų iš paskirstytojo pelno neatimamas neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

VMI prie FM inf.