1. Kada veikloje reikalingi kasos aparatai, t. y. kokia veikla užsiimantiems gyventojams privalu naudoti kasos aparatus nuo 2012 m. gegužės 1 dienos?

 

Nuo 2012 m. gegužės 1 dienos kasos aparatus privalo naudoti gyventojai, vykdantys individualią prekybos veiklą (ne tik maisto produktais, bet ir kitomis prekėmis) įsigijus verslo liudijimus ir pagal individualios veiklos pažymą (užregistravus individualią veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje) bei prekiaujantys pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, t.y. ne lauko sąlygomis.

 

2. Kokia tvarka Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bus priimami individualūs sprendimai dėl kasos aparato nenaudojimo atvejo konkrečioje prekybos vietoje?

 

Laisvos formos motyvuotą prašymą dėl individualaus sprendimo (toliau – prašymas) gali pateikti individualia veikla besiverčiantis gyventojas arba juridinis asmuo, arba juos atstovaujantis asmuo.

 

Prašymas pateikiamas tai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – AVMI), kurios administravimo teritorijoje yra prekybos vieta.

 

Kai prašymą pateikia individualia veikla besiverčiantis gyventojas, prašyme turi būti nurodyta pateikusio prašymą gyventojo vardas, pavardė, individualios veiklos vykdymo pažymos ar verslo liudijimo numeris. Kai prašymą pateikia juridinis asmuo (pvz., turgavietę valdantis asmuo ar jos savininkas, ar asociacija, atstovaujanti smulkiuosius verslininkus), prašyme turi būti nurodytas jo pavadinimas, identifikacinis numeris (kodas).

Prašyme taip pat turi būti nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių kasos aparato naudoti negalima konkrečioje prekybos vietoje.

 

Prašymas nagrinėjamas ir sprendimas dėl kasos aparato nenaudojimo/naudojimo atvejo priimamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo AVMI.

 

3. Ar yra numatyta kompensacinė tvarka gyventojams, įsigyjantiems kasos aparatus 2012 m. gegužės 1d.?

 

Atsakymas. Kompensacija asmenims, kuriems kasos aparato naudojimas tampa privalomas nuo 2012 m. gegužės 1 d., už įsigyjamus kasos aparatus kol kas nenumatyta.

 

4. Kokiais atvejais gyventojas, užsiimantis prekyba ir naudojantis kasos aparatą, neprivalo pirkėjui išduoti kasos aparato kvito (čekio)?

 

Kasos aparato kvito išduoti pirkėjui neprivaloma, kai kasos aparatas sugenda, kai dėl techninių savybių kasos aparatas negali atspausdinti kvito.

 

5. Kokius dokumentus gyventojas prekybininkas turi išduoti pirkėjui, kai kasos aparatas sugenda ar jo naudoti negalima dėl kitų priežasčių?

 

Kai kasos aparatas sugenda ar jo naudoti negalima dėl kitų priežasčių, kasos aparato naudotojas turi kreiptis į kasos aparatą aptarnaujančią įmonę. Ji gali išduoti kitą kasos aparatą laikinai naudoti (atsarginį kasos aparatą), kol bus pataisytas sugedęs kasos aparatas.

 

Kasos aparato gedimo šalinimo laikotarpiu, jei nesinaudojama atsarginiu kasos aparatu, ar kitais atvejais, kai jį naudoti draudžiama (pvz., pažeidus jo plombą), gyventojas, kiekvienam su juo atsiskaičiusiam asmeniui, privalo išduoti Prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą (juos galima įsigyti blankų leidyklų parduotuvėse arba atsispausdinti iš VMI interneto svetainės www.vmi.lt > Duomenų bazės > Formos (formos numeris — FR0508 forma). Išduodamus minėtus kvitus gyventojas turi fiksuoti kasos aparato žurnale.

 

6. Kokius apskaitos dokumentus turi išrašyti individualią veiklą pagal pažymą vykdantis gyventojas (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), kuriam privaloma naudoti kasos aparatą?

 

1. Gyventojas, įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą (ne PVM mokėtojas) ir turintis veikloje naudoti kasos aparatą:

 

a) Pirkėjui — gyventojui privalo išduoti kasos aparato kvitą, o jam pageidaujant ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą arba sąskaitą-faktūrą;

 

b) Pirkėjui — individualios veiklos vykdytojui privalo išduoti kasos aparato kvitą, o jam pageidaujant ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą arba sąskaitą-faktūrą;

 

c) Pirkėjui — įmonei privalo išduoti kasos aparato kvitą, o jam pageidaujant ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą arba sąskaitą-faktūrą.

 

2. Gyventojas, įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą (PVM mokėtojas) ir turintis veikloje naudoti kasos aparatą:

 

a) Pirkėjui — gyventojui privalo išduoti kasos aparato kvitą, o jam pageidaujant ir PVM sąskaitą-faktūrą;

 

b) Pirkėjui — individualios veiklos vykdytojui privalo išduoti kasos aparato kvitą, o jam pageidaujant ir PVM sąskaitą-faktūrą;

 

c) Pirkėjui — įmonei privalo išduoti kasos aparato kvitą, o jam pageidaujant ir PVM sąskaitą-faktūrą.

 

7. Kokius apskaitos dokumentus turi išrašyti individualią veiklą pagal pažymą vykdantis gyventojas (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), kuris neprivalo naudoti kasos aparato?

 

1. Gyventojas, įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą (ne PVM mokėtojas), neprivalantis veikloje naudoti kasos aparato:

 

a) Pirkėjui — gyventojui privalo išrašyti pasirinktinai prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą arba sąskaitą-faktūrą;

 

b) Pirkėjui — individualios veiklos vykdytojui privalo išrašyti pasirinktinai prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą arba sąskaitą-faktūrą;

 

c) Pirkėjui — įmonei privalo išrašyti pasirinktinai prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą arba sąskaitą-faktūrą.

 

2. Gyventojas, įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą (PVM mokėtojas), neprivalantis veikloje naudoti kasos aparato:

 

a) Pirkėjui — gyventojui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nėra apmokestinamasis asmuo, išrašo PVM sąskaitą-faktūra arba prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą;

 

b) Pirkėjui — gyventojui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą yra PVM apmokestinamasis asmuo, privalo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą;

 

c) Pirkėjui — įmonei privalo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą.

 

Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas išrašomas pinigų gavimo momentu, neatsižvelgiant į tai, kada buvo suteiktos paslaugos.

 

Kadangi Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai išrašomi pinigų gavimo momentu, šį dokumentą rekomenduojama surašyti tuo atveju, kai prekių pardavimas (paslaugos suteikimas) sutampa su jų apmokėjimu.

 

Sąskaitos-faktūros arba PVM sąskaitos-faktūros, nepriklausomai nuo to, kuris apskaitos principas (pinigų ar kaupimo) individualioje veikloje taikomas išrašomas prekių paslaugos suteikimo momentu. Taigi, tuo atveju, kai paslaugos suteikimo momentas nesutampa su apmokėjimo momentu, gyventojas, atsiskaitymo momentu priimdamas grynuosius pinigus, turėtų papildomai išrašyti pinigų priėmimo kvitą, o sąskaitoje faktūroje galėtų būti pažymėta, kad paslaugos suteikimo metu atsiskaityta nebuvo.

 

8. Kokius apskaitos dokumentus nuo 2012-05-01 turi išrašyti individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą vykdantis gyventojas parduodamas prekes ar teikdamas paslaugas kitiems gyventojams ar įmonėms?

 

Prekybos verslo liudijimus įsigiję gyventojai nuo 2012-05-01 parduoti prekes galės tik gyventojams:

 

a) prekybos verslo liudijimą turintis gyventojas, savo veikloje privalantis naudoti kasos aparatą, visais atvejais privalės išduoti kasos aparato kvitą (kasos aparato gedimo atvejais turės išduoti Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus);

 

b) prekybos verslo liudijimą turintis gyventojas, veiklos pajamoms apskaityti neprivalantis naudoti kasos aparato, pagal šiuo metu galiojančias Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 ,,Dėl Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo (Žin., 2002, Nr.127-5760; 2011, Nr.133-6316), nuostatas, pirkėjui paprašius privalės išduoti Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus.

 

Gamybos ir paslaugų verslo liudijimus įsigiję gyventojai parduodami savos gamybos prekes ir teikdami paslaugas nei iki 2012-04-30 nei nuo 2012-05-01 savo veikloje neprivalo naudoti kasos aparato.

 

Parduodant savos gamybos prekes ar teikiant paslaugas:

 

a) pirkėjui – gyventojui, jam paprašius, turi būti išduotas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas;

 

b) pirkėjui – individualią veiklą vykdančiam gyventojui turi būti išduotas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas. Jei už suteiktas paslaugas ar perduotas savos gamybos prekes atsiskaitoma vėliau, tai prekių perdavimo bei paslaugų suteikimo momentu išrašoma sąskaita faktūra (nurodant, kad atsiskaityta bus vėliau), o atsiskaičius vėliau grynaisiais – išrašomas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas;

 

c) pirkėjui – įmonei turi būti išduotas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas. Jei už suteiktas paslaugas ar perduotas savos gamybos prekes atsiskaitoma vėliau, tai prekių perdavimo bei paslaugų suteikimo momentu išrašoma sąskaita faktūra (nurodant, kad atsiskaityta bus vėliau), o atsiskaičius vėliau grynaisiais – išrašomas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas.

 

9. Kokius prekių įsigijimo dokumentus turi turėti anksčiau individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą vykdęs gyventojas, kuris įregistruoja individualią veiklą (su pažyma) ir nori išparduoti prekių, įsigytų turint verslo liudijimą, likučius?

 

Gyventojas pereidamas į kitą individualios veiklos vykdymo formą (iš individualios veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą, į įregistruotą individualią veiklą (su pažyma) turi turėti prekių, medžiagų ar žaliavų, įsigytų veiklą vykdant įsigijus verslo liudijimą, įsigijimo dokumentus, kurie yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr.112-4992) 16 punkte, t. y.:

 

1) sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos iš Lietuvos juridinių asmenų arba užsienio apmokestinamojo vieneto, vykdančio veiklą per nuolatinę buveinę; prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą arba kasos aparato kvitą, sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos iš gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085); dokumentą, kuriuo įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų tiekimas ir iš kurio galima nustatyti ūkinės operacijos turinį, – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos Europos Sąjungos valstybėse;

 

2) importo deklaraciją, kuria įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų importas į Europos Bendrijų muitų teritoriją, – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos ne Europos Bendrijų muitų teritorijoje;

 

3) prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą arba kasos aparato kvitą, arba PVM sąskaitą faktūrą (jei prekės buvo įsigytos iki 2012-01-01) – kai prekės perkamos iš gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą verstis prekyba, kai iš verslo liudijimą įsigijusio gyventojo perkama jo pagaminta produkcija, kai žemės ūkio produkcija perkama iš gyventojo (ne PVM mokėtojo), kuris pats ją išaugino, arba kai iš gyventojo (ne PVM mokėtojo ir neįsigijusio verslo liudijimo) perkami asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai.

 

Pereinant iš individualios veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą, į įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą taip pat turi būti atlikta nerealizuotų prekių inventorizacija ir surašytas laisvos formos dokumentas (pažyma), kuriame būtų nurodytos nerealizuotos prekės, jų kiekiai bei įsigijimo kaina.

 

10. Kokia kasos aparato kvito (čekio) išdavimo pirkėjui tvarka?

 

Individualią veiklą vykdantis gyventojas, užregistravęs visas prekių (paslaugų) pardavimo (pirkimo) operacijas, pagal kasos aparato duomenis nustato visą mokėtiną sumą ir aiškiai pasako ją pirkėjui. Jei pirkėjas moka grynaisiais pinigais, kasininkas turi suskaičiuoti gautus pinigus, užregistruoti juos kasos aparatu. Kasos aparatu registruojamas atsiskaitymas pagal mokėjimo būdą, išspausdinamas kasos aparato kvitas, teisingai nuplėšiamas ir kartu su grąža ar kita mokėjimo priemone (mokėjimo kortelės ir panašiai) įteikiamas asmeniui (pirkėjui).

 

11. Kai kasos aparatas laikinai nedirba, ar reikia pranešti VMI?

 

Kai kasos aparatas nenaudojamas laikinai (sugedo, nedirbama su juo dėl kasininko ligos ir pan.), pranešti VMI nereikia.

 

Kasos aparato įsigijimas, registravimas ir priežiūra

 

1. Kur smulkusis verslininkas gali įsigyti tinkamą naudoti kasos aparatą?

 

Tinkamus naudoti kasos aparatus, kurie VMI yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą, galima įsigyti iš jais prekiaujančių įmonių.

Tinkamų naudoti kasos aparatų sąrašą (tinkami naudoti kasos aparatai yra techninius reikalavimus atitinkantys ir į VMI sąrašą įtraukti aparatai; į sąrašą neįtraukti kasos aparatai arba jau iš jo išbraukti nėra tinkami naudoti) ir jais prekiaujančių įmonių pavadinimus skelbia VMI savo interneto svetainėje skyrelyje Duomenų bazės -> Kasos aparatai, adresu.

 

2. Ar galima įsigyti naudotą kasos aparatą? Jei taip, tai kokia preliminari kaina?

 

Taip, galima įsigyti naudotą kasos aparatą. Kasos aparatus aptarnaujančių įmonių duomenimis, jų kaina yra apie 500 Lt. Siekiant, kad būtų įsigytas leidžiamas eksploatuoti kasos aparatas (kurio modelis nėra išbrauktas iš Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašo), rekomenduojama naudotus kasos aparatus įsigyti iš kasos aparatais prekiaujančių įmonių arba būtinai pasitikrinti, ar modelis tebėra sąraše.

 

3. Kas privalo kasos aparatą tinkamai įrengti, užregistruoti VMI ir paruošti darbui? Kiek kainuoja kasos aparato įrengimas ir pirminis apmokymas juo dirbti?

 

Kasos aparatą parengti darbui (įskaitant techninio paso užpildymą ir kasos aparato įregistravimą teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei tinkamą jo užprogramavimą) ir jo naudotojus apmokyti dirbti su kasos aparatu privalo kasos aparatus aptarnaujanti įmonė. Dauguma kasos aparatus parduodančių įmonių teikia ir jų aptarnavimo paslaugas.

 

Minėtieji darbai paprastai būna įskaičiuoti į kasos aparato pardavimo kainą.

 

4. Ar privaloma pasirašyti sutartį su aptarnaujančia/ prižiūrinčia kasos aparatus įmone?

 

Sutartis dėl kasos aparato aptarnavimo (priežiūros), profilaktinio patikrinimo ar remonto su kasos aparatus aptarnaujančia įmone nėra privaloma. Jeigu sutartis nesudaryta, galima kreiptis į bet kurią tą kasos aparato modelį aptarnaujančią įmonę.

 

Nereikalaujama kas 12 mėnesių atlikti kasos aparatų profilaktinį patikrinimą, išskyrus tuos kasos aparatus, kurių modeliai yra išbraukti iš Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašo (toliau – Sąrašas). Kiekvienas iš Sąrašo išbraukto modelio kasos aparatas turi būti profilaktiškai aptarnautas ne vėliau kaip per 12 mėnesių po paskutinio kasos aparato profilaktinio aptarnavimo ar remonto.

 

Draudžiama naudoti iš Sąrašo išbraukto modelio kasos aparatą, kuris nebuvo profilaktiškai aptarnautas ar remontuotas ilgiau kaip 12 mėnesių.

 

Sąrašą galima rasti VMI interneto svetainės skyrelyje Duomenų bazės -> Kasos aparatai, adresu.

 

5. Ką daryti, jei kasos aparatas sugedo?

 

Kasos aparato naudotojas turi kreiptis į kasos aparatą aptarnaujančią įmonę. Ji gali išduoti kitą kasos aparatą laikinai naudoti (atsarginį kasos aparatą), kol bus pataisytas sugedęs kasos aparatas.

Kasos aparato gedimo šalinimo laikotarpiu, jei nesinaudojama atsarginiu kasos aparatu, ar kitais atvejais, kai jį naudoti draudžiama (pvz., pažeidus jo plombą), smulkusis verslininkas, kiekvienam su juo atsiskaičiusiam asmeniui, privalo išduoti Prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą (juos galima įsigyti blankų leidyklų parduotuvėse arba atsispausdinti iš VMI interneto svetainės www.vmi.lt > Duomenų bazės > Formos (formos numeris — FR0508 forma). Išduodamus minėtus kvitus verslininkas turi fiksuoti kasos aparato žurnale.

 

6. Ar kasos aparatą galima išnuomoti kitam verslininkui, jei kasos aparato savininkas nebevykdo veiklos?

 

Taip, išnuomoti galima, tačiau, tokiu atveju, kasos aparatus aptarnaujantis specialistas turi perprogramuoti kasos aparatą, pakeičiant jo naudotojo duomenis.

 

7. Kaip elgtis, kai kasos aparatas pavagiamas, dingsta ar kitaip prarandamas?

 

Smulkusis verslininkas pastebėjęs, kad kasos aparatas yra pavogtas, dingęs, nedelsiant privalo kreiptis į policiją dėl dingimo aplinkybių nustatymo, o su policijos išduota pažyma — į VMI dėl kasos aparato išregistravimo.

 

8. Kasos aparatas bus perkeliamas į kitą struktūrinį padalinį, ar reikia perregistruoti kasos aparatą ir ką reikia pateikti VMI?

 

Kai kasos aparatas perkeliamas dirbti kitu adresu, apie tai aptarnaujančios įmonės specialistas turi įrašyti kasos aparato techniniame pase, įrašą patvirtinti parašu ir asmeninio plombavimo įrankio atspaudu, o kasos aparato techninis pasas turi būti pateiktas AVMI perregistruoti.

 

9. Ar kasos aparato darbui turi įtakos žema temperatūra?

 

Lietuvos rinkoje galima įsigyti kasos aparatus, kurie tinkami naudoti nuo -15 iki 45 C. Jeigu kasos aparato darbas sutriko (nepriklausomai nuo priežasčių), individualią veiklą vykdantys gyventojai, kol bus pašalinti sutrikimai, kiekvienam su juo atsiskaičiusiam pirkėjui, privalo išduoti Prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą.

 

10. Ar keičiasi smulkaus verslininko atsakomybė, jei kasos aparatas užregistruojamas jo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu?

 

Vadovaujantis teisės aktais, kiekvienas kasos aparatas turi būti užregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis yra įrengtas (ar saugomas).

 

Kai kasos aparatas neturi nuolatinės įrengimo (ar saugojimo) vietos, jis registruojamas toje teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios teritorijoje yra ūkio subjekto buveinė arba individualia veikla besiverčiančio gyventojo (smulkaus verslininko) nuolatinė gyvenamoji vieta, arba veiklos vykdymo pagrindinė vieta.

 

Ribotos civilinės atsakomybės asmenų (pvz., akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ir t.t.) atsakomybė yra ribota ir jie už savo skolas atsako tik bendrovės turtu, o kiti — neribotos civilinės atsakomybės asmenys (pvz., individuali (personalinė) įmonė, ūkinė bendrija, individualia veikla besiverčiantis gyventojas ir t.t.) už savo skolas atsako visu savo turtu, neatsižvelgiant į tai, ar jie pajamų apskaitai naudoja kasos aparatą, ar jo nenaudoja.

 

Tad atsižvelgiant į minėtas nuostatas, ar kasos aparatas bus įregistruotas smulkaus verslininko nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, ar veiklos vykdymo pagrindinės vietos adresu, ar kasos aparatas bus nuomojamas, ar smulkusis verslininkas apskaitą ves pildydamas žurnalus ir nesinaudodamas kasos aparatu, smulkaus verslininko atsakomybė už skolas bus tokia pati.

 

11. Kasos aparatas bus perkeliamas į kitą struktūrinį padalinį, ar reikia perregistruoti kasos aparatą ir ką reikia pateikti VMI?

 

Kai kasos aparatas perkeliamas dirbti kitu adresu, apie tai aptarnaujančios įmonės specialistas turi įrašyti kasos aparato techniniame pase, įrašą patvirtinti parašu ir asmeninio plombavimo įrankio atspaudu, o kasos aparato techninis pasas turi būti pateiktas AVMI perregistruoti.

 

Apskaita

 

1. Kokius dokumentus reikės pildyti, norint teisingai apskaityti pajamas?

 

Kasos aparatą naudojantis smulkusis verslininkas privalės apskaitą vesti VMI sukurtame ir patvirtintame supaprastintame kasos aparato kasos operacijų žurnale.

 

Pasibaigus darbo dienai kasos aparatu atspausdinta dienos ataskaita (Z ataskaita) apie gautas pajamas turės būti įklijuojama į žurnale tokiai ataskaitai skirtą vietą ir nebereikės ranka kasdien pildyti duomenų apie gautas pajamas (t.y. nereikės ne tik pildyti pajamų skilties, bet ir įrašyti pajamų gavimą patvirtinančių dokumentų duomenų).

 

Pasibaigus mėnesiui bus daroma mėnesio ataskaita apie gautas pajamas (ir įklijuojama į žurnalą).

 

2. Kur galima įsigyti kasos operacijų žurnalą?

 

Šį žurnalą galima rasti VMI interneto svetainėje ir jį atsispausdinti arba įsigyti blankų leidyklos parduotuvėse.

 

3. Ar reikia kasos operacijų žurnalą registruoti mokesčių inspekcijoje?

 

Ne, šio žurnalo registruoti VMI nereikės.

 

4. Kur turi būti saugomas kasos operacijų žurnalas?

 

Rekomenduojama kasos operacijų žurnalą darbo metu laikyti kasos operacijų atlikimo vietoje, tačiau smulkusis verslininkas jį gali laikyti kitoje jam patogioje ir saugioje vietoje.

 

5. Kokios galimos baudos prekiaujant be kasos aparato ar neteisingai vedant apskaitą?

 

Už prekybą be kasos aparato numatyta piniginė bauda nuo 500 Lt iki 1000 Lt, už kasos aparato kvito neišdavimą – įspėjimas arba bauda nuo 100 Lt iki 200 Lt, o už gautų pajamų neapskaitymą – nuo 200 Lt iki 500 Lt.

 

6. Ar galima tai pačiai prekei tą pačią dieną nustatyti skirtingas kainas ir skirtingai jas fiksuoti kasos aparatu?

 

Taip, tą pačią dieną ta pati prekė gali būti parduodamas skirtinga kaina. Svarbu, kad tinkamai būtų apskaitytos gaunamos pajamos, t.y. išduodamame kasos kvite turi būti nurodyta ta pinigų suma, kurią sumokėjo pirkėjas.

 

7. Kur privaloma laikyti gautus už parduotas prekes grynuosius pinigus? Kur smulkusis verslininkas gali laikyti savo asmeninius pinigus prekybos vietoje?

 

Atsižvelgiant į prekybos prekyvietėse specifiką, specialūs reikalavimai gyventojams pinigų laikymui nėra keliami, tačiau, rekomenduojama asmeninių ir gautų už parduotas prekes pinigų nelaikyti kartu (vienoje vietoje), o jeigu kasos aparatas turi pinigams laikyti skirtą stalčių, gautus už parduotas prekes pinigus laikyti šiame stalčiuje.

 

8. Jei smulkiajame versle dirba šeimos nariai, kaip jie privalo naudotis vienu kasos aparatu?

 

Verslo liudijimo savininkas bei jo šeimos nariai, įrašyti į verslo liudijimą, gali naudotis tuo pačiu kasos aparatu, nes pajamas, kaip įprasta, apskaityti turi verslo liudijimo savininkas.

 

9. Ar individualia veikla besiverčiantis gyventojas, naudodamas kasos aparatą, privalės samdyti buhalterį?

 

Samdyti buhalterio nei privalu, nei būtina, nes apskaitos tvarka iš esmės nekeičiama. Kasos aparatai yra tik priemonė, kuri palengvins buhalterinę apskaitą, kadangi tų pačių veiksmų nereiks atlikti darant įrašus žurnale ar pildant pardavimo dokumentus.

 

VMI prie FM inf.