Lietuvoje
| Lietuvoje > Mokesčių ir teisės naujienų apžvalga: 2017 m. birželis – liepa | Spausdinti |
| Mokesčių ir teisės naujienų apžvalga: 2017 m. birželis – liepa | 2017 08 16 |
Patvirtintos tarptautinių įmonių grupių ataskaitos teikimo taisyklės
Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VA-47 buvo patvirtinta tarptautinių įmonių grupių (toliau TĮG), dar kitaip žinomos kaip Country-by-Country (CbC), ataskaitos teikimo tvarka Lietuvoje.
CbC teikimo taisyklės buvo parengtos remiantis pakeistu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 61 straipsniu (apie pakeitimą plačiau rašėme balandžio mėn. naujienlaiškyje) ir Tarybos direktyva (ES) 2016/881.
CbC ataskaitą privalo teikti motininės TĮG įmonės, jei bendros TĮG pardavimo pajamos viršija 750 mln. eurų per metus. Tam tikrais atvejais TĮG motininės įmonės prievolę pateikti CbC ataskaitą gali perleisti kitai grupės sudėtyje esančiai įmonei (pakaitinei įmonei). Lietuvoje pirmoji CbC ataskaita turi būti pateikta iki 2018 m. kovo 31 dienos.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje veikiančios TĮG įmonės, kurios nėra motininės arba nepaskirtos pakaitinėmis TĮG įmonėmis, privalo iki šių metų pabaigos laisva forma informuoti VMI prie FM apie įmonę, kuri pateiks CbC ataskaitą už TĮG 2016 finansinių metų rezultatus.
Pagal parengtas CbC ataskaitos taisykles informacija apie įmonių finansinius ir kitus veiklos rezultatus turės būti paskirstyta į dvi lenteles. Pirmoji lentelė apims bendrų TĮG pajamų, sumokėtų mokesčių ir kitų finansinių rodiklių apžvalgą pagal valstybes. Antroji lentelė – visų į TĮG įeinančių įmonių sąrašas pagal valstybę, papildomai nurodant kiekvienos TĮG priklausančios įmonės pagrindinę verslo veiklą skirtingose šalyse.
Svarbu pažymėti, kad nurodytos CbC ataskaitos teikimo taisyklės galioja ne vien atskirai veikiančioms įmonėms, bet ir nuolatinėms buveinėms. Duomenys apie nuolatinę buveinę pranešami nurodant valstybę, kurioje nuolatinė buveinė yra įsteigta, o ne valstybę, kurioje rezidentas yra verslo padalinys, kurios dalis yra nuolatinė buveinė.
Šios taisyklės įsigaliojo 2017 m. birželio 5 d.
Vyriausybė pritarė Seimo siūlymams griežtinti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už mokesčių vengimą
2017 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 ir 221 straipsnių bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio pakeitimo projektams, tačiau siūlo juos tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Priėmus siūlomus BK pakeitimus, baudžiamoji atsakomybė už
1) neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, bei
2) deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą valstybės įgaliotai institucijai būtų taikoma tuo atveju, jeigu siekiamų išvengti mokesčių suma viršytų 50 MGL (šiuo metu numatyta 10 MGL riba už 1), 500 MGL riba – už 2), kai 1 MGL sudaro 37,66 eurus).
Taip pat už šių nusikalstamų veikų įvykdymą galėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų (šiuo metu – iki trejų metų).
Tuo tarpu asmenys, įvykdę minėtas nusikalstamas veikas, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršijo 500 MGL, arba dalyvaujant organizuotoje grupėje, būtų baudžiami tik laisvės atėmimo bausme iki aštuonerių metų.
Priėmus siūlomus ANK pakeitimus, administracinė atsakomybė už ANK numatytą duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymą į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, būtų taikoma tuo atveju, kai siekiamų išvengti mokesčių suma būtų nuo 10 iki 50 (šiuo metu – iki 10) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (kai bazinis bausmių ir nuobaudų dydis sudaro 37,66 eurus).
Daugiau informacijos rasite čia.
Vyriausybė pritarė Seimo siūlymams plėsti pelno mokesčio lengvatos taikymą LEZ įmonėms
2017 m. birželio 21 d. Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIII-455 ir pakoreguotą šio įstatymo projektą turėtų pateikti Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, pelno mokesčio lengvata būtų taikoma laisvosios ekonominės zonos (toliau – LEZ) įmonėms, užsiimančioms bet kuria veikla (šiuo metu lengvata taikoma tik vykdant išimtinai PMĮ nurodytų rūšių veiklas), išskyrus tas, kurioms būtų nustatyta išimtis. Veiklų sąrašas, kurioms taikoma išimtis, kol kas nepatvirtintas.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, pelno mokesčio lengvatos LEZ įmonėms taip pat būtų praplėstos nustatant, kad LEZ įmonės, kuriose kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 mln. eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių (šiuo metu – 6 mokestinius laikotarpius), pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį šių investicijų suma buvo pasiekta, nemokėtų pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius (šiuo metu – 10 mokestinių laikotarpių) joms būtų taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Daugiau informacijos rasite čia.
Priimtas PMĮ pakeitimas, praplečiantis pelno mokesčio lengvatos LEZ įmonėms taikymą
2017 m. birželio 27 d. priimtas PMĮ pakeitimas, kuriuo praplėstas pelno mokesčio lengvatos LEZ įmonėms taikymas.
Įsigaliojus šiam pakeitimui, apskaičiuojant pelno mokestį už 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinius laikotarpius, PMĮ įtvirtintos mokestinės lengvatos taikymas LEZ įmonėms bus siejamas su realios įmonės veiklos vykdymo zonoje faktu, t. y. šią lengvatą galės prisitaikyti LEZ teritorijoje įsteigtos ir šioje teritorijoje ūkinę – komercinę veiklą vykdančios įmonės net ir tada, kai LEZ valdymo bendrovė dar nebus įsteigta.
Šis pakeitimas įsigalios 2018 sausio 1 d.
Daugiau informacijos rasite čia.
Pakeistos mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo procedūrinės taisyklės
VMI prie FM viršininko 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. VA-64 buvo pakeistos Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Atsižvelgiant į Taisyklių pakeitimus, mokesčių mokėtojai nebeturės galimybės mokesčių administratoriui teikti prašymus pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (toliau – prašymas) ir/ ar jo priedus (dokumentus), parengtus ne valstybine kalba.
Naujojoje Taisyklių redakcijoje naujai sureglamentuotos nuolatinės darbo grupės, nagrinėjančios prašymus, sudarymo ir jos veiklos procedūros. Taisyklėse taip pat plačiau reglamentuojami prašymų nagrinėjimo sustabdymo atvejai, nustatyta, kad apie sustabdytą prašymo nagrinėjimą mokesčių mokėtojas turi būti informuotas per 5 darbo dienas.
Taisyklėse taip pat aptartas prašymo nagrinėjimo atnaujinimas, mokesčių administratoriui gavus papildomus dokumentus iš mokesčių mokėtojo, bei išplėstas atvejų sąrašas, kada mokesčių administratorius nepriima sprendimo dėl teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui, o pateikia atsakymą bendra tvarka, įtraukiant tuos atvejus, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių dėl tapataus klausimo, kuris nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba Lietuvos vyriausiajame administraciniam teisme.
Daugiau informacijos rasite čia.
Grąžintas ankstesnis autorių, sportininkų bei atlikėjų pajamų apmokestinimas Sodros įmokomis
2017 m. liepos 11 d. priimti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10, 11 straipsnių pakeitimai, nustatantys, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. valstybinio socialinio draudimo įmokos ir vėl būtų skaičiuojamos nuo pusės pajamų, gautų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos.
Taip pat, socialinio draudimo įmokos nebus skaičiuojamos nuo autoriams išmokėto honoraro už suteiktų kūrinių naudojimą pagal autorinę licencinę sutartį.
Daugiau informacijos rasite čia.
Tantjemų apmokestinimas privalomojo sveikatos draudimo įmokomis
2017 m. liepos 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimas, nustatantis, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis privalės mokėti 6%, o draudėjai – 3% privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Taigi, nuo 2018 m. sausio 1 d. bendras apdraustojo socialinio draudimo įmokų dydis bus 9%, o draudėjo – 25,3%.
Daugiau informacijos rasite čia.
Panaikinta prievolė pranešti apie banderolių ženklinimą VMI
Birželio 28 d. panaikintas VMI viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis".
Nuo šiol asmenims nereikės pranešti VMI apie akcizais apmokestinamų prekių sandėliuose ženklinimą, pateikiant AKC403 formos pranešimus.
Daugiau informacijos rasite čia.
Dėl lengvatinio tarifo taikymo taisyklių pakeitimo
2017 m. liepos 6 d. įsigaliojo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1B-925 „Dėl Lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo.
Priimti pakeitimai numato atsakomybę importuotojui ar jo įgaliotam atstovui turėti lengvatinės kilmės dokumentų originalus ir juos saugoti (o ne pateikti muitinės saugojimui, kaip būdavo anksčiau).
Nustačius, kad importuotojas nesaugo lengvatinės kilmės dokumentų originalų, teritorinė muitinė gali lengvatinio muito taikymą atšaukti.
Daugiau informacijos rasite čia.
2017 m. liepos 7 d. siekiant užtikrinti vienodą ir prognozuojamą mokesčių teisės taikymą, VMI prie FM, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, patikslino ir papildė sąrašus paslaugų, kurios priskiriamos statybos darbams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį.
Sąrašas aktualus siekiant taikyti atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą statybos darbams, numatytą Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 96 straipsnyje.
Daugiau informacijos rasite čia.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) bylų praktika
C-386/16 UAB Toridas prieš VMI prie FM
2017 m. liepos 26 d. ESTT priėmė sprendimą byloje dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo parduodant prekes į kitą valstybę narę (PVM Direktyvos (2006/112/EC) 138 str. 1 d.).
UAB Toridas, Lietuvos PVM mokėtoja, importavo į Lietuvą šaldytas žuvis, kurias vėliau pardavė Estijos PVM mokėtojai Megalain OU. Pagal sudarytą sutartį, Megalain OU įsipareigojo nagrinėjamas prekes išvežti iš Lietuvos teritorijos per 30 dienų ir pateikti UAB Toridas tai patvirtinančius dokumentus.
Megalain OU tą pačią dieną ar kitą dieną prekes parduodavo kitose valstybėse narėse įsisteigusiems ir PVM mokėtojais įregistruotiems pirkėjams. Dalis prekių buvo parduodama ir iš karto išsiunčiama į kitas valstybes nares, negabenant per Estiją.
Kita dalis buvo gabenama į bendrovės „Plungės šaltis“, esančios Lietuvoje, patalpas, kur prekės būdavo apdirbamos ir supakuojamos, prieš gabenant pirkėjams į paskirties valstybes. Šias išlaidas prisiimdavo Megalain OU.
UAB Toridas šiems tiekimams pritaikė 0 proc. PVM tarifą pagal PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalį (PVM Direktyvos 138 straipsnio 1 dalis). Lietuvos mokesčių administratorius ginčijo, kad šie tiekimai yra vidaus tiekimai, kuriems turi būti taikomas standartinis PVM tarifas.
Ginčui pasiekus LVAT, šis teismas pateikė prejudicinius klausimus ESTT. LVAT norėjo išsiaiškinti, ar PVM Direktyvos 138 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, turi būti neapmokestinamas pirmoje valstybėje narėje įsisteigusio tiekėjo atliekamas prekių tiekimas, kai prieš sudarant šį tiekimo sandorį pirkėjas išreiškia ketinimą prieš išgabendamas prekes iš pirmos valstybės nares jas iš karto parduoti trečioje valstybėje narėje įsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuriam šios prekės į trečiąją valstybę narę yra išgabenamos. Taip pat, ar atsakymui į šį klausimą turi reikšmės faktinė aplinkybė, jog dalis prekių prieš jas išgabenant yra perdirbamos.
ESTT pažymėjo, jog prekių įsigijimas gali būti laikomas įsigijimu Bendrijos viduje tik su sąlyga, kad prekė buvo išsiųsta ar išgabenta įsigyjančiam asmeniui. Todėl reikia pripažinti, kad neapmokestinimo sąlygos neįvykdytos, jei prekė, kuri yra tiekimo objektas, neišgabenta ar neišsiųsta ją įsigyjančiam asmeniui.
Vienas po kito einančių dviejų tiekimų grandinėje, apimančioje tik vieną gabenimą Bendrijos viduje, pirmiausia reikia nustatyti, kuriam tiekimui priskirtinas gabenimas.
Šiuo tikslu yra atsižvelgiama į visas konkrečias aplinkybes, įskaitant ir disponavimo kaip savininkui teisės perdavimą galutiniam prekę įsigijusiam asmeniui. Jei antrasis šios teisės perdavimas įvyko prieš gabenimą Bendrijos viduje, prie pastarojo negali būti priskiriamas pirmasis tiekimas pirmojo prekę įsigijusio asmens naudai.
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ESTT nurodė, jog pirmasis tiekimas susidariusioje situacijoje nepatenka į PVM Direktyvos 138 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Taip pat, tarpinio pirkėjo užsakymu prieš išgabenimą įvykdytas prekių perdirbimas neturi įtakos pirmojo tiekimo galimo neapmokestinimo sąlygomis, kai šis perdirbimas įvykdytas atlikus pirmąjį tiekimą.
Priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai
2017 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, įgyvendinančius ES direktyvos 2014/66/ES nuostatas ir keičiančius leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą užsieniečiams, kurie yra siunčiami dirbti į Lietuvoje veikiančią užsienio valstybės įmonės atstovybę, filialą ar grupės įmonę.
Pagrindinės naujovės:
- Galimybė priimančiajai įmonei Lietuvoje pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo į Lietuvą komandiruojamam darbuotojui;
- Trumpesnis prašymo nagrinėjimo laikotarpis: prašymas dėl laikino leidimo gyventi turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius (įprastine tvarka) arba ne vėliau kaip per 1 mėnesį (skubos tvarka);
- Trumpalaikis judėjimas įmonių grupės viduje (atsiranda galimybė perkelti komandiruotą darbuotoją Europos Sąjungoje veikiančių grupės įmonių viduje iki 90 dienų laikotarpiui) ir kt.
Pakeitimai įsigalios nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.
Daugiau informacijos rasite čia.
Priimtas naujas darbo kodeksas
2017 m. birželio 6 d. Seimas priėmė naujos redakcijos darbo kodeksą.
Naujovės numatytos šiose srityse:
- Darbo sutarties nutraukimas: keičiami darbo sutarties nutraukimo pagrindai, trumpinami įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminai, keičiamas išeitinių išmokų dydis;
- Keičiama darbo laiko, viršvalandžių ir kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka;
- Darbo sutarčių rūšys: įstatymas numato naujas darbo sutarčių rūšis t.y. darbo vietos dalijimosi, projektinio darbo, darbo keliems darbdaviams, pameistrystės ir kt.
Priimtas darbo kodeksas įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įsigalios jau greičiau kaip po metų
Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Asmens duomenų apsaugos direktyvą 95/46/EC (toliau‑ Direktyva) pakeis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau- BDAR). BDAR bus tiesiogiai taikomas kiekvienoje Europos Sąjungos Valstybėje narėje, todėl tikimasi, jog jis sukurs vientisą asmens duomenų apsaugos taisyklių sistemą vienodai taikomą visoje Sąjungoje.
Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija atkreipia dėmesį, kad jau dabar būtų tikslinga atlikti šiuos veiksmus:
- Paskirti už duomenų apsaugą atsakingą asmenį ar padalinį, kuris padėtų institucijai pasirengti taikyti BDAR;
- Įsivertinti atliekamą asmens duomenų tvarkymo veiklą, t. y. peržiūrėti, kokie asmens duomenys ir kokiais tikslais tvarkomi, kokie teisiniai pagrindai, kuriais grindžiamas asmens duomenų tvarkymas;
- Nustatyti prioritetinius veiksmus, skirtus užtikrinti asmens duomenų tvarkymo atitiktį BDAR, įvertinant didžiausią riziką žmogaus teisėms bei laisvėms;
- Įsivertinti, ar pagal BDAR institucijai nekyla pareiga atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą;
BDAR numatytas reguliavimas remiasi duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, t. y. organizacijų, savo veikloje naudojančių asmens duomenis, skaidrumu ir atskaitomybe. BDAR atsisakyta pareigos pranešti VDAI apie asmens duomenų tvarkymą bei įtvirtintas atskaitomybės principas.
Tai reiškia, kad duomenų valdytojai privalės imtis priemonių, kad tinkamai įgyvendintų BDAR reikalavimus, ir privalės sugebėti tai įrodyti. Taigi, duomenų valdytojams suteikiama daugiau laisvės veikti be išankstinės priežiūros institucijos kontrolės, tačiau kartu tai reiškia ir didesnę atsakomybę bei išsamius namų darbus įdiegiant bei įgyvendinant naujas taisykles, politikas, kitas prevencines priemones.
Europos Centrinis Bankas paskelbė vadovų atrankos gaires
Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė bankų valdymo organų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo gaires, kurių turėtų laikytis euro zonos šalių sisteminės svarbos bankai, prieš skirdami asmenis eiti vadovų pareigas.
Mažesnės svarbos bankai, kuriuos prižiūri nacionalinės priežiūros institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ECB, šiomis gairėmis turėtų vadovautis licencijavimo ir kvalifikuotos akcijų dalies įsigijimo procesų metu.
Banko valdymo organai turi būti tinkami, vykdydami savo pareigas, turi siekti subalansuotų verslo sprendimų, tokiu būdu užtikrinant ne tik kredito įstaigos finansinę padėtį, bet ir visos bankų sistemos reputaciją. Numatyti aiškūs valdymo organų tinkamumo ir kompetencijos vertinimo kriterijai.
Detaliai paaiškinamos politikos, praktikos, procesai, kurie bus vertinami ECB atliekant banko valdymo organų tinkamumo ir kompetencijos testą.
Daugiau informacijos rasite čia.
www2.deloitte.com inf.
Visos teisės saugomos įstatymo