Sausio 15 d. Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektui, kuriame siūloma nustatyti, kad remiama veikla – įmonės veikla, kuri skatinama skiriant subsidiją įmonės apyvartinėms lėšoms (likvidumo išsaugojimui).

Projekte nurodyta, kad būtina nustatyti subjektus, kuriems tokia parama labiausiai reikalinga – nustatytos metinių pajamų ir turto balansinės vertės ribos atitinka Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtus vidutinės įmonės kriterijus.

Siūloma nustatyti, kad subsidija gali būti skiriama pareiškėjams, veikiantiems visose srityse, išskyrus žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sritis, kredito ir finansų įstaigas.

Šis apribojimas nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad minėtos sritys nepatenka į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritį ir joms reikalingas paramos priemonės nustato kitos institucijos.

Nutarimo projekte buvo siūloma nustatyti, kad įmonė – tai:

• ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo,[1]
• kurio metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 000 000 Eur (penkiasdešimt milijonų eurų) arba
• turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 000 000 Eur (keturiasdešimt trijų milijonų eurų)

Vertinant metinių pajamų ir turto balansinės vertės ribas, įtraukiami su juridiniu asmeniu susijusių ir Lietuvoje veikiančių įmonių atitinkami duomenys.

Nutarimu yra išskiriami požymiai ir kriterijai, kuriuos tenkinančios įmonės gali prašyti negrąžintinos subsidijos, kurios dydžiai dėstomi Priemonės „Subsidijos nuo covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos apraše.

Subsidija pareiškėjui gali būti skiriama, jei:

• pas pareiškėją 2021 m. sausio 1 d. ir subsidijų paraiškos pateikimo mėnesio pirmą dieną dirbo bent vienas darbuotojas;
• pareiškėjas iki 2020 m. sausio 31 d. yra sumokėjęs (įskaitęs) bent dalį už 2019 metų mokestinį laikotarpį deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313) patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu, nuo A klasei priskiriamų pajamų mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus (netaikoma pareiškėjams, nurodytiems Aprašo 14.2 papunktyje)[2];
• pareiškėjas subsidijų paraiškos pateikimo dieną ir tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašų, nustatytų Aprašo 41 punkte, sudarymo dieną nėra reorganizuojamas, dalyvaujantis reorganizavime, pertvarkomas, dalyvaujantis atskyrime, bankrutuojantis, bankrutavęs, likviduojamas, likviduojamas dėl bankroto, likviduotas, jungiamas peržengiant vienos valstybės ribas, dalyvaujantis jungimesi peržengiant vienos valstybės ribas;
• pareiškėjas subsidijų paraiškos pateikimo dieną ir tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašų, nustatytų Aprašo 41 punkte, sudarymo dieną atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnyje;
• pareiškėjo, kuris yra Lietuvos Respublikoje neregistruotas juridinis asmuo ar organizacija, nuolatinė buveinė įregistruota Mokesčių mokėtojų registre[3];
• pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikęs Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų už 2019 m. rinkinį.[4]

Subsidija nėra teikiama pareiškėjui, kuris 2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo laikomas sunkumų patiriančia įmone, išskyrus tuos atvejus, jei įmonė yra labai maža ir maža, kaip tai nurodytuose teisės aktuose, ir jai nėra taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir nėra suteikta sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba.

Aprašas taip pat apibrėžia reikalavimus subsidijai bei jos panaudojimui. Pvz., skirta subsidija negali būti skirta dividendų išsimokėjimui.

Bendra vienai įmonei teikiamo finansavimo (subsidijų, dotacijų, mokesčių lengvatų forma), įskaitant ir apskaičiuotą pagal Aprašą skiriamą subsidiją, suma negali viršyti 800 000 Eur.

Pagal Priemonę numatoma paskirstyti 150 000 000 Eur valstybės biudžeto lėšų skelbiant du kvietimus:

• pagal pirmąjį kvietimą, skirtą savarankiškų įmonių pateiktoms subsidijų paraiškoms tenkinti, skiriama iki 50 000 000 Eur (penkiasdešimt milijonų eurų),
• pagal antrąjį kvietimą, skirtą savarankiškų įmonių apibrėžimo, pateikto Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, neatitinkančių įmonių (toliau – nesavarankiškos įmonės) pateiktoms subsidijų paraiškoms tenkinti, skiriama iki 100 000 000 Eur (šimto milijonų eurų).

Kvietimas savarankiškoms įmonėms būtų skelbiamas anksčiau nei kvietimas nesavarankiškoms įmonėms. Kvietimai galiotų iki kvietimuose nurodytos dienos, kuri negali būti vėlesnė kaip 2021 m. birželio 1 d., bet ne ilgiau nei pakaktų kiekvienam iš kvietimų numatytų lėšų paskirstyti pagal gautas subsidijų paraiškas.

Subsidija gali būti skiriama ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d.,

[1] išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė;

[2] Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. įsteigtos, tačiau nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu (2020-11-01 – 2021-01-31 arba 2020-12-01 – 2021-01-31, priklausomai nuo situacijos) sumažėjo ne mažiau kaip 30%;

[3] Vadovaujantis Mokesčių mokėtojų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 „Dėl Mokesčių mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;

[4] Jeigu pareiškėjas yra susijęs su kitomis Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, jos teisės aktų nustatyta tvarka taip pat turi būti pateikusios Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų už 2019 m. rinkinį.

www.glimstedt.lt inf.