„Šalies ekonomika iki šiol atlaikė kelis vienas po kito sekusius šokus – karo sukelto neapibrėžtumo padarinius, energijos kainų šuolį ir sutrikusių pasaulinių tiekimo grandinių poveikį.

Vis dėlto šiuo metu ekonomikos prognozes sudaryti itin sudėtinga dėl neprognozuojamų veiksnių gausos.

Didesnė tikimybė, kad ateityje jas vėl gali tekti mažinti, o ne didinti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Kad Rusijos karas prieš Ukrainą kol kas turėjo gana ribotą poveikį ekonomikai, rodo kas mėnesį skelbiami didžiausių ekonomikos sektorių, tokių kaip pramonės, prekybos ir paslaugų įmonių, apyvartų duomenys.

Jie kovo–balandžio mėn. reikšmingai nesumažėjo.

Naujausi ateities lūkesčius atspindintys vartotojų ir verslo nuotaikų pokyčiai taip pat labiau primena ne staigų nuosmukį COVID-19 pandemijos pradžioje ar 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės laikotarpiu, o nedidelę korekciją po 2014–2015 m. sankcijų Rusijai dėl Krymo aneksijos ir Rusijos embargo Europos Sąjungos šalių, t. y. ir lietuviškoms, prekėms.

Nors ir buvo nutrauktas kai kurių lietuviškų prekių eksportas į Rusiją ir Lietuvos ekonomika augo lėčiau, bet BVP susitraukimo išvengta.

Šiuo metu vykstanti Rusijos invazija į Ukrainą ir atsinaujinusi pandemija bei ribojimai Kinijoje slopina pasaulio ekonomikos plėtrą ir lemia užsitęsusią aukštą infliaciją.

Didelė vidaus paklausa po COVID-19 ribojimų atsiveriančiose valstybėse ir pasireiškianti įtampa darbo rinkose dėl darbuotojų trūkumo dar labiau didina infliacinį spaudimą.

Visame pasaulyje sparčiai kylančios kainos verčia centrinius bankus griežtinti pinigų politiką ir taip slopinti jų augimą vidutiniu laikotarpiu.

Visa tai per tarptautinės prekybos ir finansinius ryšius veikia ekonominį aktyvumą ir kainų raidą Lietuvoje. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 15,2 proc.

Numatoma, kad tiekimo grandinės ilgainiui bus atkurtos, o energijos ištekliai atpigs, tad ir kitų metų vidutinė metinė infliacija Lietuvoje mažės ir sudarys 4,6 proc.

„Europos Centrinis Bankas jau kurį laiką nuosekliai įgyvendina pinigų politikos normalizavimo priemones – priėmė sprendimą nevykdyti grynųjų turto pirkimų ir ketina nuo liepos mėn. padidinti bazinę palūkanų normą, kad vidutiniu laikotarpiu sugrąžintų infliaciją euro zonoje iki 2 proc. lygmens“, – sako G. Šimkus.

Padidėjusios infliacijos poveikį švelnino spartus darbo užmokesčio augimas Lietuvoje – pirmąjį ketvirtį sudarė 14 proc.

Numatoma, kad šiemet darbo užmokestis kils vidutiniškai 11,9 proc., t. y. dešimtadaliu daugiau, nei buvo prognozuota.

Tokius pokyčius lemia iki 6,3 proc. sumažėjęs nedarbas ir didelis tinkamos kvalifikacijos darbuotojų poreikis.

Laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 1,9 proc. ir vėl pasiekė istorines aukštumas – paskutinį kartą toks aukštas rodiklis buvo fiksuotas 2008 m.

Išsamiau apie numatomą ekonomikos raidą skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Lietuvos banko inf.