Š. m. gegužės 7 d. LR Seimas priėmė Darbo kodekso (toliau – DK) 108, 109 straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymą, įsigaliosiantį nuo 2020 m. liepos 30 d. Šiais pakeitimais įgyvendinama Direktyva (ES) 2018/957, kuria siekiama suvienodinti komandiruojamų ir vietos darbuotojų darbo užmokestį bei kitas sąlygas.

Pakeitimai taikomi užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojams, kurie į Lietuvos Respubliką yra komandiruojami:

• laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo,
• dirbti darbdavio juridinio asmens filiale ar kitoje darbovietėje arba
• dirbti kaip laikinieji darbuotojai, nepriklausomai nuo to, kokia teisė taikoma darbuotojo ir užsienio darbdavio sudarytai darbo sutarčiai (išskyrus atvejus, kai darbo sutarčiai taikoma teisė numato palankesnes nuostatas).

Esminiai DK 108, 109 str. pakeitimai:

• Nustatant garantijas komandiruotiems darbuotojams „minimalaus darbo užmokesčio sąvoka“ pakeista „darbo užmokesčio“ sąvoka. Tai reiškia, kad užsienio darbdavys, komandiruojantis savo darbuotojus dirbti į Lietuvos įmonę, jeigu komandiruotės trukmė viršija 30 dienų arba jeigu dirbama statybų sektoriuje, turi užtikrinti tokiems darbuotojams vienodas darbo apmokėjimo sąlygas kaip ir tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams, įskaitant privalomųjų sudedamųjų darbo užmokesčio dalių taikymą pagal nacionalinius teisės aktus arba aukštesnio, negu darbdavio lygmens kolektyvines sutartis.
  Pavyzdžiui, jeigu pagal galiojančią šakos kolektyvinę sutartį tą patį darbą dirbantiems darbuotojams nustatyta atitinkama minimali darbo užmokesčio riba ar atitinkama priemoka, tai taikytina ir iš užsienio komandiruoto darbuotojo atžvilgiu. Lietuvos įmonė, veikianti kaip rangovas, bus laikoma subsidiariai atsakinga už užsienio subrangovo piniginių prievolių dėl darbo užmokesčio sumokėjimo vykdymą, pastarojo į Lietuvą komandiruotiems statybos srities darbuotojams.

• Nustatyta darbdavio pareiga kompensuoti papildomas iš užsienio į Lietuvą komandiruojamų darbuotojų apgyvendinimo išlaidas, kai apgyvendinimą turi užtikrinti darbdavys, taip pat išlaidas, patirtas vykstant į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą Lietuvoje, komandiruočių Lietuvos teritorijoje ir į užsienį papildomas išlaidas. Ši garantija taipogi taikoma tuo atveju, jeigu komandiruotės trukmė viršija 30 dienų arba jeigu dirbama statybų sektoriuje;

• Komandiruotės trukmei viršijus 12 mėnesių, komandiruojamiems darbuotojams bus taikomos visos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos bei aukštesnių negu darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių nuostatos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Darbdavio motyvuotu pranešimu, pateiktu Valstybinei darbo inspekcijai, šis terminas gali būti pratęstas iki 18 mėnesių. Atsižvelgiant į šios normos formuluotę, termino pratęsimas turėtų būti automatinis, Valstybinė darbo inspekcija tokiu atveju neturėtų atskirai vertinti termino pratęsimo tikslingumo.

• Įsigaliojus pakeitimams iš esmės pasikeis ir darbuotojo komandiruotės trukmės apskaičiavimo tvarka. Kai komandiruojamą darbuotoją pakeis kitas komandiruotas darbuotojas dirbantis tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, komandiruotės trukme bus laikoma bendra šių darbuotojų komandiruočių laikotarpių trukmė. Šis pakeitimas itin reikšmingas sektoriams, naudojantiems nekvalifikuotą ar mažai kvalifikuotą darbo jėgą. Komandiruočių laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, neįskaitomi į bendrą faktinės komandiruotės trukmę.

• Pagal laikinojo darbo sutartis dirbantiems komandiruojamiems darbuotojams numatytos papildomos garantijos dėl nediskriminavimo principo taikymo, informacijos apie darbo apmokėjimo sąlygas pateikimo, išankstinio informavimo apie siuntimą į komandiruotes.
  Jei laikinasis darbuotojas bus laikinojo darbo naudotojo komandiruojamas dirbti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bus laikoma, kad laikinojo įdarbinimo įmonė šį darbuotoją komandiravo į tos kitos valstybės teritoriją. Pavyzdžiui, Lietuvoje įregistruotai įmonei – laikinojo darbo naudotojui komandiravus laikiną darbuotoją į Vokietiją, jo atžvilgiu bus taikomos Vokietijos teisės normos ir garantijos.

• Numatytos aiškios reguliavimo išimtys kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ar keleivius tarptautiniais maršrutais. Jiems netaikomi reikalavimai dėl vienodų darbo sąlygų užtikrinimo (darbo užmokesčio, apgyvendinimo, vykimo į darbo atlikimo vietą bei apgyvendinimo srityje), bei nuostatos dėl faktinės komandiruotės trukmės skaičiavimo. Šiems darbuotojams taikomos ne „darbo užmokesčio“, bet „minimaliojo darbo užmokesčio“ normos.

• Valstybinė darbo inspekcija turės užtikrinti, kad informacija apie komandiruotam darbuotojui taikomas teisės aktų ir aukštesnių, negu darbdavio lygmens kolektyvių sutarčių nuostatas, įskaitant informaciją apie darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir papildomas darbo sutarties sąlygas ilgalaikio komandiravimo atveju, būtų prieinama užsienio valstybių darbdaviams ir jų darbuotojams nemokamai bei savalaikiai.

Minėtais Darbo kodekso pakeitimais įgyvendinamas pagrindinis Direktyvos (ES) 2018/957 tikslas — užtikrinti vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principo taikymą ir sudaryti vienodas sąlygas komandiruojančioms ir vietos įmonėms priimančiose šalyse, laikantis laisvo paslaugų judėjimo principo.

Priimti pakeitimai neabejotinai padidins užsienio valstybėse registruotų darbdavių, komandiruojančių darbuotojus lakinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išlaidas komandiruotėms.

Atitinkamai, Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonėms, bendradarbiaujančioms su užsienio įmonėmis, kurios komandiruoja darbuotojus į Lietuvą, išaugs atitinkamų paslaugų pirkimo kaštai, o statybos srityje – ir atsakomybės ribos.

www.vz.lt inf.