Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per pirmąjį ketvirtį sumažėjo 2,1 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 699,8

EUR, valstybės sektoriuje – 720,1 EUR, privačiajame sektoriuje – 689,1 EUR ir, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 2,1 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame sektoriuje – 1 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 543,6 EUR ir, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,9 proc.: valstybės sektoriuje – 558,2 EUR, arba 3,4 proc. mažiau, privačiajame – 535,9 EUR, arba 0,9 proc. mažiau.

Realusis darbo užmokestis 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 0,2 proc.: valstybės sektoriuje sumažėjo 1,7 proc., o privačiajame – 0,8 proc. padidėjo.

Darbo užmokesčio sumažėjimą 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, lėmė išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos, sezoniškumas, mažesnis darbo dienų skaičius ir kitos priežastys.

Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 4,3 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 4,3 proc.: valstybės sektoriuje – 3 proc., privačiajame – 5,2 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 4,1 proc.: valstybės sektoriuje – 2,8 proc., privačiajame – 4,9 proc.

Realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 5,8 proc.: valstybės sektoriuje – 4,5 proc., privačiajame – 6,6 proc.

Realiojo darbo užmokesčio didėjimą lėmė sparčiau nei vartojimo prekių ir paslaugų kainos augęs neto darbo užmokestis.

Pirmąjį ketvirtį bruto darbo užmokestis sumažėjo beveik visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, labiausiai sumažėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo (13,1 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (7,5 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (6,8 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (5,6 proc.) įmonėse, o padidėjo – finansinės ir draudimo veiklos (9,4 proc.) ir informacijos ir ryšių (3,9 proc.) įmonėse.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų veiklos rūšių įmonėse, išskyrus kasybos ir karjerų eksploatavimo įmones, kuriose šie tiek (0,4 proc.) sumažėjo.

Vidutinis darbuotojų skaičius per pirmąjį ketvirtį šalies ūkyje išaugo 2,2 proc.

2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 25,3 tūkst. (2,2 proc.): valstybės sektoriuje sumažėjo 1,2 tūkst. (0,3 proc.), o privačiajame sektoriuje padidėjo 26,5 tūkst. (3,4 proc.).

Darbuotojų skaičius šalies ūkio apdirbamosios gamybos įmonėse padidėjo 5,9 tūkst., transporto ir sandėliavimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto – po 2,9 tūkst., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos – 2,6 tūkst.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 33,6 tūkst. (2,9 proc.). Tai lėmė 37,8 tūkst. (4,9 proc.) padidėjęs vidutinis darbuotojų skaičius privačiajame sektoriuje. Valstybės sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 4,2 tūkst. (1,1 proc.).

Lietuvos statistikos departamento inf.

Augantys atlyginimai nepaveja kaimyninių šalių

Komentuoja SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė

Paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir sudarė 700 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kainų lygis tuo pat metu smuko 1,6 proc., samdomųjų darbuotojų finansinė padėtis gerėjo dar sparčiau - realus darbo užmokestis ūgtelėjo 5,8 proc.

Atlyginimų kilimas sutampa su gerėjančia Lietuvos darbo rinkos būkle, nes didėjant darbo jėgos paklausa, kyla ir jos kaina.

Antai pirmąjį 2015 m. ketvirtį nedarbo lygis sudarė 10 proc. ir, priešingai negu būdinga žiemos sezonui, sumažėjo palyginti su ketvirtuoju 2014 m. ketvirčiu.

Sparčiausiai didėjo informacijos ir ryšių sektoriaus atlyginimai - 10,6 proc., meninės ir laisvalaikio veiklos - 9,3 proc., statybos - 6,4 proc., profesinių paslaugų - 5,9 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų - 5,8 proc. Per metus darbo užmokestis sumažėjo tik išgaunamojoje pramonėje - 0,4 proc.

Padėtis atrodo visai nebloga, kol - kaip visuomet - nepradedame dairytis už kaimyno tvoros. Pastaruoju metu išties sunku susilaikyti nesižvalgius į artimiausias šalis, nes atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos atlyginimų srityje vis labiau krenta į akis.

Pavyzdžiui, Estijoje vidutinis bruto darbo užmokestis pirmąjį 2015 m. ketvirtį buvo 1010 eurų - net 44 proc. didesnis negu Lietuvoje! Nuo Latvijos mūsų šalis taip pat atsilieka beveik dešimtadaliu. Ir tai juk šalys, kurių pragyvenimo lygis pagal BVP vienam gyventojui yra labai artimas ar net žemesnis negu Lietuvos.

Šešėlinės ekonomikos mastas daug nesiskiria, tad „nurašyti" šiam veiksniui pastebimai mažesnių Lietuvos atlyginimų taip pat negalima. Negana to, Latvijoje ir Estijoje darbuotojų finansinė padėtis gerėja dėl mokestinių priežasčių - abejose šalyse gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo šių metų pradžios sumažėjo po 1 proc. punktą.

Žinoma, Latvijoje ir Estijoje anksčiau įsibėgėjo vidaus rinka, o sykiu ir atlyginimų atsigavimas. Kaip skelbia Estijos statistikos departamentas, metinis realaus darbo užmokesčio padidėjimas šioje šalyje užfiksuotas jau 15 ketvirčių iš eilės, Lietuvoje - 9 ketvirčius, taigi 1,5 metų trumpiau.

Be to, atlyginimų augimas vyko skirtingu tempu - Estijoje darbo užmokestis 2011-2014 m. didėjo vidutiniškai po 6,2 proc. kasmet, Latvijoje - 4,9 proc., Lietuvoje - 3,6 proc. Iš dalies žemesnį atlyginimų vidurkį galima paaiškinti ir MMA skirtumais. Lietuvoje MMA šiuo metu yra 300 eurų, Latvijoje - 360, o Estijoje - 390 eurų.

Estijoje teigiamos įtakos turi geresnė darbo rinkos padėtis - nedarbo lygis ten gerokai mažesnis (6,6 proc.).

Suprantama, Estijoje taip pat ne viskas nušviesta rožine spalva - kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui statybos, energetikos, transporto, profesinių paslaugų, išgaunamosios pramonės, atlyginimai pirmąjį šių metų ketvirtį mažėjo. Vis dėlto skirtumai tarp trijų Baltijos šalių vis sunkiau paaiškinami ekonominiais veiksniais, tokiais kaip darbo našumas, darbuotojų kvalifikacija, ekonomikos struktūra ir pan.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ėmė sklandyti vis daugiau užuominų, kad būtent Lietuva tampa užsienio investuotojų favorite tarp trijų Baltijos šalių. Vienas iš patrauklių bruožų gali būti ir žemesnės darbo užmokesčio sąnaudos, tačiau akivaizdu, kad tokia situacija yra laikina ir netvari.

Viena vertus, toliau augant ekonomikai, aštrės darbuotojų paieškos problemos ir čia darbo užmokesčio dydis atliks anaiptol ne menkiausią vaidmenį.

Be to, žemesni atlyginimai stabdo vidaus rinkos plėtrą - pagal darbo užmokesčio lygį formuojasi ir šalies gyventojų galimybės pirkti.

O rimtai baimintis konkurencingumo praradimo dėl kylančių algų kol kas neverta - nors ekonomika jau pasiekė prieškrizinę viršūnę, pagal realųjį darbo užmokestį iki buvusios viršūnės dar trūksta daugiau negu 5 proc.

 SEB banko inf.