Bankų klientai (juridiniai asmenys) nuo š. m. lapkričio 1 d., sudarydami ne biržos išvestinių finansinių priemonių (IFP) sandorius, privalo turėti galiojantį LEI (angl. Legal Entity Identifier) kodą.

Jo neturint nebus galimybės pateikti IFP sandorių informacijos centralizuotoms duomenų saugykloms, kad būtų matomas realus sudaromų šių sudėtingų finansinių sandorių kiekis ir įvertinama jų rizika.

Tokiu būdu siekiama padidinti finansų rinkų stabilumą, mokantis iš 2007 m. krizės klaidų. Tai nustatyta EMIR (European Market Infrastructure Regulation) reglamente.

Taip pat LEI kodo būtinybė EEE rinkose sudaromiems sandoriams įsigalioja kartu su MiFID II (Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų) ir MiFIR (Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 600/2014).

Nuo 2018 m. sausio 3 d. klientai (juridiniai asmenys), nepateikę bankui informacijos apie turimą LEI kodą, negalės nei pirkti, nei parduoti ar kitaip keisti nuosavybės teisių į turimas finansines priemones: akcijas, obligacijas ir kitas, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose ir kitose prekybos vietose.

Atitinkamas paslaugas teikiantys finansų tarpininkai (bankai), prieš sudarydami sandorį, tikrins, ar juridinis asmuo turi galiojantį LEI kodą.

Kas yra LEI?
Juridinio asmens identifikatorius (LEI) – tai 20 simbolių (raidžių ir skaičių) kodas, kuriuo žymima svarbiausia identifikuojamoji informacija, leidžianti tiksliai atpažinti pasaulio finansų rinkose dalyvaujančias įmones.

LEI kodo reikalavimus nustato priežiūros institucijos pasaulio mastu.

Siekiant užtikrinti tinkamą sandorio šalių identifikavimą, šis kodas naudojamas pateikiant duomenis centralizuotoms sandorių duomenų saugykloms (pagal EMIR) ir pranešant apie sandorius finansų priežiūros institucijoms (pagal MiFID II ir MiFIR).

Nesvarbu su keliomis skirtingomis sandorių šalimis juridinis asmuo sudarys sandorius – centralizuotoje sistemoje priežiūros institucijos gali tinkamai įvertinti kiekvieno juridinio asmens prisiimtą bendrą riziką išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Dabartinė situacija Lietuvoje
Pagal šiuo metu galiojančius EMIR reikalavimus, Lietuvoje veikiantys bankai ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius sudaro tik su klientais (juridiniais asmenimis), kurie turi galiojančius LEI kodus (arba jeigu juridinis asmuo neturi LEI kodo, tik su klientais, turinčiais kitą identifikuojantį kodą pagal 9362 ISO standartą), ir gali padėti klientams jį gauti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakomybė už tinkamo statuso LEI kodo turėjimą tenka klientui (juridiniam asmeniui). Finansų tarpininkai (bankai) negali ir neturi pareigos užtikrinti, kad klientų LEI kodai atitiktų atitinkamuose ES reikalavimuose numatytas būsenas, t. y. dėl laiku nepratęsto LEI numerio atsakomybė tenka klientams.

Kur gauti kodą?
LEI kodus išduoda Pasaulinio juridinio asmens identifikatoriaus fondo (angl. Global Legal Entity Identifier Foundation, GLEIF) akredituoti subjektai. Jų sąrašą nesunku rasti GLEIF interneto puslapyje.

Visa informacija ir reikalingi dokumentai sutvarkomi internetu. Šis kodas turi vienkartinį pradinį mokestį ir metinį palaikymo mokestį.

LEI kodą išduodančių organizacijų Lietuvoje šiuo metu nėra.

Lietuvos bankų asociacijos inf.