Širdies ligų rizikos veiksniai

Hipertenzija.

Didelis cholesterolio kiekis – kai bendrojo cholesterolio kiekis didesnis nei 5,8 mmol/l.

Didelis kiekis trigliceridų – 2,5–3,8 mmol/l lygis yra riba, reiškianti tam tikrą riziką.

Rūkymas. Jis širdies infarkto riziką padidina nuo 2 iki 4 kartų.

Diabetas. Rizika padidėja 3–7 kartus nei tiems žmonėms, kurie juo neserga.

Šeimos ligų istorija. Rizika padidėja, jeigu artimas šeimos narys yra sirgęs širdies ligomis.

Antsvoris, jeigu jis 20 proc. yra didesnis už normalų. Ypač pavojingas yra didelis riebalų kiekis liemens srityje.

DĖMESIO!

☼ Pasaulio sveikatos organizacija nustatė tokius standartus: kritinė liemens apimties riba vyrams yra 90 cm, o moterims – 80 cm.

☼ Žmonėms, dažnai vartojantiems alų, juosmens srityje susikaupia per didelis riebalų sluoksnis, užauga vadinamasisalaus pilvas. Šitai, beje, dažnai rodo metabolinio sindromo pradžią, t. y. lėtinį sveikatos sutrikimą, sukeliantį padidėjusį kraujospūdį ir virškinimo sistemos problemas.

☼ Be to, metabolinio sindromo paveiktas organizmas negali įprastu režimu pardirbti gliukozės – kyla pavojus padidėti cukraus kiekiui kraujyje.

☼ Vadinamas alaus pilvas auga ir sutrikus virškinimui dėl riebaus maisto, didelės įtakos turi neaktyvus gyvenimo būdas, sulėtėjusi medžiagų apykaita, sumažėjusi energijos gamyba.

Mažas fizinis aktyvumas.

Kai sportuojate, cholesterolio kiekis mažėja, kraujo indai darosi lankstesni ir stipresni, rizika susirgti širdies ligomis sumažėja 60–75 proc.

Depresija. Jeigu ji tęsiasi ilgiau kaip mėnesį arba ji yra labai didelė, rizika smarkiai padidėja.

Amžius šiais laikais nieko nelemia. Netgi priešingai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos turi tendenciją jaunėti.

Sveikatas rūpinkitės, kol dar esate sveiki

Daugiau sportuokite, bent 30–45 min. kasdien vaikščiokite gryname ore tokiu spartumu, kad suprakaituotumėte.

Nevalgykite riebaus maisto, ypač gyvulinių riebalų.

Numeskite svorio, sumažinkite liemens apimtį.

Meskite rūkyti.

Vartokite kraujo spaudimą reguliuojančius vaistus.

Venkite stresų, su depresija dorokitės meditacija, jogos pratimais, šokiais ar apskritai geromis emocijomis.

Nevartokite alkoholio.

Taisyklingas kvėpavimas

Emocijas dažnu atveju lemia taisyklingas kvėpavimas.

Ne veltui gydytojai rekomenduoja: patyrus stresą, smarkiai susijaudinus giliai pakvėpuoti.

Taisyklingo kvėpavimo padės išmokti jogos pratimas.

Dešiniąją šnervę užspauskite dešiniuoju nykščiu.. Sulenkite smilių ir didįjį pirštą, bevardį priglauskite prie kairiosios šnervės. Įkvėpkite skaičiuodami iki keturių.

Bevardžiu pirštu užspauskite kairiąją šnervę ir sulaikykite kvėpavimą, kol suskaičiuosite iki 16. Atitraukite nykštį nuo dešiniosios šnervės ir lėtai iškvėpkite skaičiuodami iki 8.

Paskui viską darykite atvirkščiai – įkvėpkite pro dešiniąją šnervę, sulaikykite kvėpavimą ir iškvėpkite pro kairiąją. Iš pradžių kartokite 4 kartus, vėliau – iki 12 kartų.

Įkvepiant plaučiai prisipildo oro, o iškvepiant iškvepiamas anglies dioksidas.