Šios piktosios daugiametės piktžolės yra vitamino C šaltinis.

Jų tik 5 viršutiniai lapeliai tinka arbatai. Tiek išdžiovintus, tiek žalius užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite, kol pritrauks, nukoškite. Gerkite su medumi, t. y. medų užgerkite arbata.

DĖMESIO!

Prieš vartojant medų reikėtų jį pavirinti su vaisių sultimis arba, įdėjus stiklainį su medumi į didelį, platų, neuždengtą indą su verdančiu vandeniu, 15–20 minučių (maišant) pašildyti, kad jame neliktų skėtinių žiedadulkių, galinčių sukelti alergiją.

Dilgėlių pirmuosius jaunus lapelius galima drąsiai skinti, nuplikyti verdančiu vandeniu ir dėti į sriubas, salotas. Tai juk pirmieji natūralūs vitaminai.

Kol jos nesužaliavo, metas prisikasti šaknų. Gerdami džiovintų šaknų arbatas, sėkmingai išvalysite organizmą.

Dilgėlių šaknis rinkite anksti pavasarį, kol dar nesudygo, arba vėlai rudenį. Darykite taip: šaknis nuplaukite, sukarpykite ir išdžiovinkite. Vieną šaukštą užplikykite 1 stikline verdančio vandens.

Kokiu atveju verta gerti dilgėlių nuovirą ir arbatą?

Gerkite dilgėlių nuovirą, jeigu trūkinėja akių kraujagyslės.

Jeigu reikia atkurti hemoglobino kiekį ar yra sutrikusi žarnyno, kepenų veikla, padės šaldytų dilgėlių sulčių arbata. Ją ruoškite taip: jaunus dilgėlių lapelis nuplaukite, leiskite gerai nuvarvėti ir sumalkite mėsmale. Gautą masę prakoškite, jeigu reikia, praskieskite šlakeliu virinto vandens, supilkite į ledukams šaldyti skirtas formeles ir įdėkite į šaldiklį.

Iš sušaldytų dilgėlių sulčių darykite arbatą: 5 ledukus užpilkite 1 litru verdančio vandens, laikykite, ko pritrauks, ir per dieną skystį išgerkite.

Sudžiovintas dilgėles galima sumalti

ir gerti užplikius verdančiu vandeniu: suaugusiam žmogui reikia 5 valgomųjų šaukštų miltelių per dieną.

Vertingiausios medžiagos dilgėlėse – geležis ir magnis, nors jų lapuose ir plaukeliuose yra, be skruzdžių rūgšties, gana daug chlorofilo, vitaminų C ir K, karotino ir kitų fermentų, askorbo rūgšties ir provitamino A, mažinančių kraujo spaudimą.

Kadangi dilgėlėse, kaip ir špinatuose, kaupiasi nitratai, jų nepatartina duoti vaikams iki vienerių metų.

DĖMESIO!

Dilgėlių nereikėtų vartoti esant dideliam kraujo krešumui, padidėjus eritrocitų kiekiui.

Iš jų sumanios šeimininkės ruošia daugybę dietinių patiekalų. Paprastai ilgam laikymui dilgėlės džiovinamos, tačiau yra ir kitų būdų išsaugoti jų naudingąsias savybes, pavyzdžiui, nuplautas ir apvirtas galima sudėti į maišelius ir užšaldyti žiemai.

Dilgėlių sūdymas

1 kg dilgėlių,

50 g druskos.

Gerai nuplautus dilgėlių lapus susmulkinkite, kruopščiai sumaišykite su druska ir sudėkite į iškaitintą stiklinį indą. Sandariai uždarykite.

Dilgėlių rauginimas

5 kg dilgėlių lapų,

4 šaukštai druskos,

morkų, obuolių, spanguolių.

Nuplautus dilgėlių lapus susmulkinkite, išdėliokite emaliuotame inde drauge su morkomis, obuoliais ir spanguolėmis vis pabarstydamos druskos. Prispauskite medine lentele, kad nepelytų.

Dilgėlių kukuliai

Reikės:

0,5 kg dilgėlių,

1 kg virtų bulvių,

2 kiaušinių,

5 šaukštų miltų,

pagal skonį druskos, krapų, pipirų.

Bulves ir dilgėles sumalkite, supilkite miltus, įmuškite kiaušinius, pasūdykite, suminkykite ir padarykite kukulius. Juos sumeskite į verdantį vandenį ir virkite, kol iškils.

Skanaukite su grietine, apibarstyta žalumynais arba su svogūnais pakepintais lašinukais.