Tai visiems gerai pažįstamas daugiametis žolinis augalas. Svarbiausia, jog jo šaknyse yra  cukraus, mineralinių medžiagų ir organinių rūgščių, riebalų, inulino, kaučiuko, vitamino C. Lapuose taip pat gausu vitaminų C, B2, karotino, karotinoidų, triterpeninių alkoholių, kitų medžiagų.

Šaknys kasamos vėlai rudenį, kai ima vysti lapai. Išdžiūvusios šaknys turi būti be šaknies kaklelio, rudos arba tamsiai rudos, 10–15 cm ilgio, 0,3–1,5 cm diametro.

Kiaulpienės preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą, aktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, didina tulžies gamybą kepenyse, vartojami nuo vidurių užkietėjimo nemigos, hemorojaus nudegimų ir kt.

Kiaulpienių kava

Gaminama iš kiaulpienių šaknų.Vertingiausios iškastos pavasarį ir rudenį. Kavai tinkamiausios storesnės. Jos yra maistingiausios, sukaupusios daug vitamino C ir B, mineralinių medžiagų, karoteno, jose gausu į krakmolą panašios medžiagos inulino, cukraus, turi mažai karčiųjų medžiagų.

Šaknys apdorojamos dviem būdais.

Pirmas būdas. Iškastos šaknys nenuskutamos, bet švariai nuplaunamos, susmulkinamos ir išdžiovinamos orkaitėje ar krosnyje. Visiškai išdžiūvusios paskrudinamos iki tamsiai rudos spalvos ir tuojau pat sumalamos kavamale, nes po kelių dienų pasidarys diržingos.

Antras būdas. Paruoštas šaknis apvirti, išdžiovinti ir tik tuomet paskrudinti orkaitėje.

Taigi labai smulkiai sumaltų šaknų milteliai tirpsta vandenyje.

Kaip virti kavą

Imkite dalį vandens ir dvi dalis pieno, užvirinę pagal skonį įberkite kiaulpienių ir cukraus.

Galima 1–2 šaukštelius kiaulpienių miltelių įberti į vandenį, kiek pavirti ir užbalinti pienu ar grietinėle.

Kiaulpienių uogienė

Reikės:

200 kiaulpienės žiedų galvučių,

1 litro vandens,

1 citrinos,

1 kg cukraus.

Žiedus rinkite ankstų saulėtą rytą, kol jie pilni kvapaus aromato. Gerai nuplaukite, supjaustykite nuluptą citriną ir ant silpnos ugnies virkite apie valandą 1 litre vandens. Perkoškite per marlę, suberkite cukrų ir vėl virkite 1–1,5 val.