Kraujo spaudimas

(kraujo slėgis į kraujagyslių sienelę) – individualus kiekvieno žmogaus požymis, toks kaip ūgis ar svoris.

Tačiau jis nėra nekintamas dydis. 20–30 proc. suaugusių žmonių jis yra padidėjęs. Nuolat padidėjęs kraujo spaudimas yra liga, vadinama arterine hipertenzija.

Taigi nuolat per didelės jėgos veikiamos kraujagyslės pakinta, sustorėja jų sienelės, žalojamas širdies raumuo.

Dėl ko padidėja kraujospūdis

90 proc. atvejų nenustatoma jokios priežasties. Tada diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija. Jai atsirasti yra daugybė priežasčių:

• paveldėjimas;

• amžius daugiau kaip 35 metai;

• aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas);

• pomėgis valgyti sūrų maistą.

10 proc. atvejų kraujospūdį padidina persirgtos ligos (inkstų, antinksčių). Tada diagnozuojama antrinė arterinė hipertenzija.

Arterinės hipertenzijos pavojai

Padidėjęs kraujospūdis didina koronarinės širdies ligos ir miokardo infarkto riziką.

Jis – svarbiausia insulto ir kitų galvos smegenų kraujagyslių ligų priežastis, gali pažeisti inkstus, akis, smegenis.

Pastebėjus padidėjusį kraujospūdį, reikėtų jį matuoti reguliariai. Vadinasi, tam reikalui pravartu įsigyti matuoklį.

Kokių būna kraujo spaudimo matavimo prietaisų

Jų esama įvairių: mechaninių, pusiau automatinių, automatinių, su aritmijos indikatoriais, su kitomis moderniomis technologijomis, žastinių, riešinių.

Bene patikimiausi yra mechaniniai, tačiau jais kraujospūdį tinkamai gali išmatuoti tik kitas žmogus. Automatiniai ir pusiau automatiniai matuokliai skirti savikontrolei.

Nesvarbu, kokiu matuokliu bematuotumėte kraujo spaudimą, svarbiausia paisyti tam tikrų taisyklių.

Kaip matuoti kraujospūdį pusiau automatiniu matuokliu

1. Prieš pradedant matuoti kraujo spaudimą reikėtų 5–10 minučių pailsėti, pabūti visiškai ramiai. Prieš matavimą negerti kavos, kraujospūdį veikiančių vaistų, nerūkyti, išjungti radiją ir televizorių.
2. Matuojant ranką reikia patogiai padėti ant stalo, kad žastas būtų širdies lygyje. Prietaiso manžetė turi būti tinkamo pločio, kad apgaubtų žastą ir gerai užfiksuotų. Ji neturi būti nei per laisva, nei per įtempta.
3. Specialia prietaiso kriauše pripučiama oro į manžetę. Jis pučiamas tol, kol pasigirsta signalas.
4. Lėtai bliūkštant manžetei, indikatoriuje parodomi rezultatai – sistolinis, diastolinis spaudimas ir pulsas.
5. Jeigu ketinate kraujo spaudimą pamatuoti pakartotinai, tarp matavimų turėtų praeiti 15–20 minučių. Tokia pertrauka reikalinga tam, kad kraujagyslės spėtų atsipalaiduoti po prieš tai buvusio matavimo, kai jos buvo suspaustos.

Arterinio kraujospūdžio reikšmės

Taigi kraujospūdis išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, rodo širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu.

Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais – mmHg.

Kada būtina susirūpinti

Pavojaus sveikatai nėra, jeigu kraujospūdis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jeigu kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti.

VERTA ŽINOTI. Riešiniai kraujo spaudimo aparatai netinka vyresnio amžiaus žmonėms, rūkaliams ir visiems, kurių riešo arterijos susiaurėjusios.

SVARBU! Negydoma hipertenzija iš lėto progresuoja, dažnai be simptomų arba pasireikšdama hipertenzinėmis krizėmis (būsena, kai dėl staiga padidėjusio spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose), ir 10–20 metų sutrumpina ligonio gyvenimą. Mirštama nuo komplikacijų.

„Tavo žurnalas" inf.