Televizijos laidose dažnai kalbama apie genų inžineriją, kai vienas ar keli genai perkeliami iš vieno organizmo į kitą ir taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Šie ir vadinami genetiškai modifikuotais (GMO). Apie jų poveikį žmonių sveikatai kyla daug ginčų.

Vieni mokslininkai, ypač lobistai, tvirtina, jog GMO yra visiškai nežalingi gyvajai gamtai, kiti įsitikinę, kad jų poveikį pajusime po daugelio metų ir pateikia pribloškiančių pavyzdžių. Esą tarakonai, gyvenantys Žemėje tūkstančius metų, nuo modifikuotų sojos produktų gaišta, žiurkės susilaukia labai silpnų palikuonių, kurių 80 proc. nesulaukia brandos, o tos, kurios suauga, negali susilaukti palikuonių, nes yra visiškai nevaisingos. 

   Labai iškalbingas ir tas faktas, kad, nors pasaulyje badauja apie 1 milijardas gyventojų, tačiau  GMO labiausiai platinami ir auginami šalyse, kuriose maisto netrūksta.

Kol nėra rimtų tyrinėjimų ir aiškių atsakymų į daugelį klausimų, tenka tik nerimauti dėl teiginių, kad GMO gali būti patogeniški žmonėms, kurie turi imunitetą natūraliai egzistuojantiems organizmams, sukelti naujas ar perduoti esamas ligas, lengvai plisti ir keisti šeimininkus, būti atsparūs antibiotikams ar perduoti šias patogenines savybes natūralioms gyvybės formoms. Mūsų visų valia tikėti ar netikėti šiais faktais, tačiau žinant, jog šalyje daugėja alerginių ir onkologinių ligų atvejų, akys nenorom krypsta į GMO ir E priedus.

Šiaip bei taip, Lietuvoje jau pardavinėjami 24 pavadinimų augaliniai aliejai, 7 pavadinimų margarinai ir tepūs riebalų mišiniai, net 96 pavadinimų kulinariniai gaminiai su GMO. Didžioji dalis mėsos ir pieno produktų pagaminta iš gyvulių, kurie buvo šerti genetiškai modifikuotais pašarais.

Taigi, nuėję į parduotuvę būtinai pastudijuokite etiketes, pasidomėkite, kokius produktus ketinate dėti į krepšelį, ar neparnešite namo to, kas ateityje gali sutrikdyti jūsų pačių ar artimųjų sveikatą.