Kuo pavojinga mėsa?

Jos reikėtų valgyti kuo mažiau.

Negalima mėsos smarkiai kepinti didesnėje nei 200 laipsnių temperatūroje, nes apskrudintame mėsos paviršiuje susidaro vėžį sukeliančios medžiagos – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai.

Nors plutelę galima apipjaustyti, tačiau kepsnio viduje susidaro heterocikliniai aromatiniai aminai – angliavandenių, amino rūgščių ir raumenų baltymo karnitino junginiai, galintys sukelti kepenų, žarnyno ir kt. vėžį.

Kaip „pagerinti“ mėsą?

Jeigu mėsa pagardinama rozmarinu, čiobreliais ar česnaku, heterociklinių aromatinių aminų gerokai sumažėja.

Jo kiekį smarkiai sumažina ir marinatai, kuriuose yra rudojo cukraus, alyvų aliejaus, obuolių acto, česnako, garstyčių, citrinų sulčių ir druskos.

Kaip dar galima padėti mėsai?

Mėsą geriau trumpai pašildyti mikrobangų krosnelėje ir išsiskyrusias sultis prieš kepant nupilti – mat karnitinas, vienas iš heterociklinių aromatinių aminų struktūrinių elementų, išskiriamas su sultimis.

Kodėl sūdytą mėsą ir sūdytą žuvį reikia valgyti rečiau?

Nitrozoaminai susidaro vykstant cheminėms reakcijoms iš kai kurių azoto junginių, pavyzdžiui, iš nitratų, kurie naudojami žuviai ir mėsai sūdyti.

Jie didina riziką susirgti skrandžio, kepenų, plaučių vėžiu.

Beje, nitrozoaminai susidaro ir namie, pavyzdžiui, kelis kartus už-šaldant ir vėl atšildant pagamintą valgį.

Nitrozoaminų susidarymą skatina ir ilgas virimas arba kepimas, taip pat ilgas daržovių ir mišrainių laikymas (net ir šaldiklyje).

Ar kenksmingi keptuvėje likę riebalai?

Sveikatai pavojingi ir maisto likučiai, apanglėję karštuose riebaluose: juose taip pat yra policiklinių aromatinių angliavandenilių.

Štai kodėl riebalų, likusių keptuvėje, nereikėtų naudoti pakartotinai.

Kaip veikia nuodingi sunkieji metalai?

Iš nuodingų sunkiųjų metalų pirmiausia paminėtinas kadmis.

Jis gali sukelti šlapimo pūslės ir gretimų organų vėžį.

Kadmis į aplinką patenka su nutekamaisiais vandenimis ir dūmais, su vandenvalos baseinų dumblu, kuriuo tręšiami laukai, su dylančia padangų guma.

Per augalinį ir gyvulinį pašarą (žuvies miltus) kadmis keliauja į gyvūnų organizmą ir kaupiasi mėsoje, ypač kepenyse ir inkstuose.

Ką gali duonos pelėsiai?

Duonos arba riešutų pelėsiuose gali būti aflatoksino.

Tai vienas iš stipriausių kancerogenų, todėl supelijusius produktus būtinai reikia išmesti.

Neužtenka išpjauti tas vietas, ant kurių matyti pelėsiai – pelėsinių grybų kolonijos dauginasi plačiai išsišakojusiais siūleliais, kurių išplitimo ribų plika akimi neįžiūrėsi.

Pagiriamasis žodis vitaminui C

Vitaminas C – vėžio profilaktikos priemonė.

Citrusinių vaisių baltoje luobelėje yra bioflavonoidų, 30 kartų stiprinančių vitamino C poveikį.

Kas ta žalioji arbata?

Ji yra idealus priešvėžinis gėrimas.

Naudinga per dieną išgerti 1–2 puodelius kavos.

Taigi tinkamas maistas gali užkirsti kelią vėžiui atsirasti – daržovėse, vaisiuose, prieskoniuose yra veikliųjų medžiagų, stabdančių auglių augimą. Gelbsti ir sveika gyvensena.

Apie tai nuolat kalbama ir rašoma.

Trumpai tariant, daugeliu atvejų mūsų sveikata – mūsų pačių rankose.