Šlapimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlapimkanalis. Įprastinis šlapimo tyrimas yra jo keleto fizinių savybių analizė. Norint greitai nustatyti inkstų ir visos šlapimo sistemos ir organų, turinčių įtakos šlapimo gamybai ir sudėčiai, ligas, daromas šlapimo tyrimas. Tad ką reiškia tyrimų lapelyje surašyti skaičiai?

Spalva paprastai daug pasako apie sveikatos būklę. Jeigu ji šiaudo spalvos – tai ženklas, kad geriate užtektinai skysčių. Mat vanduo reguliuoja visų organų veiklą ir kūno temperatūrą, padeda maistingosioms medžiagoms pasklisti po organizmą.

Pastabos. Išgėrus daug skysčių, šlapimas gali tapti bespalvis. Netekus jo daug, šlapimas gali įgyti rudą spalvą. Sergant geltlige šlapimas gali būti žalios ar apelsino spalvos. Vartojant kai kuriuos vaistus, laikantis tam tikrų dietų šlapimo spalva gali būti mėlyna, juoda, violetinė, raudonai ruda ar geltonai ruda.

Šlapimo kvapas. Jis apie žmogaus sveikatą taip pat pasako labai daug.

Pastabos. Intensyvesnis nei paprastai kvapas – signalas, kad geriate per mažai vandens.

Puvėsiais dvokiantis šlapimas kalba apie šlapimo takų infekciją.

Salstelėjęs šlapimo kvapas gali būti cukrinio diabeto požymis.

Paros diurezė. Vidutiniškai suaugęs žmogus per parą išskiria 1,5 litro šlapimo.

Pastabos. Padidėjęs šlapimo šalinimas gali reikšti įvairias inkstų ligas. Pasitaiko ir cukrinio diabeto atveju. Sumažėjusį šlapimo šalinimą gali sukelti apytakos sistemos ligos ir organizmo dehidratacija.

Skaidrumas. Paprastai sveiko žmogaus šlapimas yra skaidrus.

Pastaba. Šlapimas būna drumstas, jeigu jame atsiranda baltųjų ar raudonųjų kraujo kūnelių, bakterijų, junginių, kurie sudaro inkstų akmenis.

Lyginamasis svoris. Norma 1015–1025 g/l.

Pastaba. Kai viršija normą, galbūt šlapime yra daug cukraus arba baltymų.

pH. Norma – 4,7–8,1.

Pastabos. Šlapimo pH gali sumažėti dėl įvairių inkstų ligų arba vartojant daug mėsos. Gali padidėti dėl šlapimo sistemos užkrėtimo, vegetarizmo, kai yra per daug kalcio.

Baltymai. Norma 40–80 mg/24 h.

Pastaba. Baltymų šlapime gali padaugėti dėl inkstų ir šlapimo sistemos ligų, kraujo šlapime, įvairių navikų, vaistų vartojimo, itin didelių fizinių krūvių.

Gliukozė. Sveiko žmogaus šlapime nėra.

Pastaba. Kai šlapime yra gliukozės, galima įtarti cukrinį diabetą.

Bilirubinas. Sveiko žmogaus šlapime bilirubino nėra.

Pastaba. Jo buvimas byloja apie kepenų ligas.

Urobilinas +

Pastaba. Jeigu jo kiekis auga (iki ++ arba +++), galima įtarti kepenų ligas.

Šlapalas. Jis yra baltymų metabolizmo produktas. Norma 13–30 g/24 h.

Pastaba. Dažnai šlapalo koncentracija padidėja vartojant maistą, turintį daug baltymų ir dėl ligos smarkiai karščiuojant.

Šlapimo rūgštis. Norma 0,5–0,9 g/24 h.

Pastaba. Šlapimo rūgšties koncentracija gali padidėti vartojant maistą, turintį daug purino junginių, sergant kepenų ligomis, apsinuodijus, vartojant kai kuriuos vaistus.

Epiteliai. Plokštieji epiteliai šlapime yra normalus reiškinys.

Pastaba. Kitokios formos – cilindriški, kriaušės pavidalo – gali atsirasti dėl šlapimo sistemos ir inkstų ligų.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Keli regėjimo lauke.

Pastaba. Šlapime leukocitų gali padaugėti dėl šlapimo takų ir inkstų ligų.

Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai). Keli preparate.

Pastaba. Eritrocitų padaugėjimas gali reikšti: kai jie išsitirpinę – inkstų ligas, kai jie yra sveiki, raudoni – šlapimo takų ligas.

Daugiau informacijos rasite knygoje "1000 naudingų patarimų"