Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo. Jis sudaro apie 6–8 proc. visos žmogaus kūno masės. Kraujas, limfa ir audinių skystis ir yra ta vidinė kūno terpė, kuri lemia beveik visas gyvybines organizmo funkcijas.Su krauju iš plaučių į kūno audinius patenka deguonis, o iš audinių į plaučius – anglies dioksidas. Kraujas neša maisto medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, saugo organizmą nuo kenksmingų medžiagų ir mikrobų. Kraujo kiekio ir sudėties pokyčiai rodo organizmo veiklos pakitimus ir praneša apie daugelį nesveikų procesų.

Kraujo tyrimų lapelis

Pateikiame svarbiausių kraujo tyrimų skirsnių aiškinimus. Drauge primename, kad visi kraujo komponentai tarpusavyje yra glaudžiai susiję, todėl jeigu žmogus rimtai serga, dažniausiai normos neatitinka daugelis duomenų.

RBC – raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai). Jie iš organizmo šalina anglies dioksidą, dalyvauja vandens ir druskų apykaitoje, yra svarbūs palaikant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, šalinant iš organizmo nuodingąsias medžiagas.

Norma moterims 4,5– 5,2x10 12/l; vyrams 4,5–5,5x10 12/l.

Pastaba. Per mažas eritrocitų kiekis gali reikšti mažakraujystę.

WBC – baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Jie neutralizuoja ir padeda šalinti iš organizmo nuodingąsias medžiagas, svetimus baltymus, dalyvauja susidarant antikūnams. Baltųjų kraujo kūnelių yra įvairių rūšių, visos jos atlieka savitą funkciją.

Norma 4,0–10,0x10 9/l.

Pastaba. Leukocitų rūšių duomenys gydytojui gali nurodyti ligos stadiją – ji prasideda, yra pasiekusi viršūnę ar baigiasi. Beje, labai mažas baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali įspėti apie piktybinę kraujo ligą.

PLT – kraujo plokštelės (trombocitai) yra labai svarbūs kraujo krešėjimui, dalyvauja stabdant kraujavimą, Stiprina ir standina kraujagyslių sieneles.

Norma 180–400x10 9/l.

Pastabos. Mažesnis trombocitų kiekis gali reikšti, kad yra kraujo krešėjimo sutrikimų dėl mažakraujystės, autoimuninių ligų Kartais mažas trombocitų kiekis gali būti paveldėtas.

Trombocitų pagausėja sergant infekcinėmis, piktybinėmis ligomis, taip pat po didelio fizinio krūvio.

HGB – hemoglobinas yra pagrindinis eritrocitų pigmentas, lemiantis raudoną kraujo spalvą. Jis aprūpina organizmo audinius deguonimi – ląstelėms gyvybiškai svarbia medžiaga.

Norma moterims 120–160 g/l; vyrams 140–180 g/l.

Pastabos. Mažas hemoglobino kiekis gali reikšti mažakraujystę. Jo gali pagausėti sergant širdies veiklos nepakankamumu, išsivysčius lėtinei obstrukcinei plaučių ligai bronchų astmai ir kt.

ENG – eritrocitų nusėdimo greitis.

Norma iki 50 metų moterims 20 mm/val.; vyrams 1–15 mm/val.; vyresnėms kaip 50 metų moterims 3–30 mm/val.; vyrams 2–20 mm/val.

Pastabos. Didesnis ENG gali būti uždegimo ženklas. Eritrocitų nusėdimo greitis gali padidėti vartojant kai kuriuos vaistus ar patyrus stresą.

CRB – C reaktyvus baltymas (jautrus uždegimo žymuo).

Norma 0–8 mg/l.

Pastaba. Šio baltymo pagausėja sergant bakterinėmis, uždegiminėmis ligomis, ypač smarkiai gali padidėti po traumų, esant nekrozei, t. y. nykstant organizmo audiniams.

DĖMESIO!

Nėštumo metu ar jo pabaigoje baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) gali būti daugiau nei norma, raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), hemoglobino – mažiau, o eritrocitų nusėdimo greitis – didesnis nei norma.

LIPIDOGRAMA

daroma, kai reikia nustatyti koronarinę širdies ligą ar aterosklerozės riziką. Šio tyrimo, daromo nevalgius 12 val., rezultatai rodo riebalų apykaitą organizme..

Kraujo riebalai cholesterolis ir trigliceridai – normaliu kiekiu natūrali mūsų organizmo dalis. Suvalgyti riebalai per skrandį patenka į žarnyną ir ten suskaidomi kepenų išskiriamų tulžies rūgščių. Kasos išskiriami fermentai suskaido riebalus į riebiąsias rūgštis ir gliceriną, iš kurių žarnyno sienelėse susidaro trigliceridai. Šie yra pagrindinis energijos šaltinis. Visi nepanaudoti riebalai kaupiasi po oda, žmogus tunka. Dalis trigliceridų patenka į kepenis cholesteroliui gaminti.

Cholesterolis yra labai svarbi statybinė medžiaga mūsų ląstelėms ir reikalinga hormonams, tulžies rūgštims susidaryti. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje stipriai apkrauna kraujagysles, nusėda ant jų sienelių, įsiskverbia į jos struktūras. Dėl to kraujagyslės susiaurėja, vystosi aterosklerozė (arterijų užkalkėjimas).

Cholesterolio yra kelios rūšys, kurios priklauso nuo to, kaip cholesterolis susijungęs su tam tikrais riebalais ir baltymais.

Bchol – bendrasis cholesterolis. Būtina ląstelių membranų sudedamoji dalis.

Norma iki 2,6–5,2 mmol/l.

DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinas; gerasis ) saugo, kad kraujagyslių sienelėse nesusidarytų plokštelių, galinčių užkimšti kraujagysles arba, kitaip tariant, iš ląstelių surenka „atidirbusį“ bendrąjį cholesterolį.

Norma moterims – daugiau kaip 1,2 mmol/l; vyrams – daugiau kaip 0,9 mmol/l.

MTL cholesterolis (mažo tankio lipoproteinas; blogasis) skatina susidaryti plokšteles kraujagyslėse, todėl kuo jo mažiau, tuo geriau. Jis sukelia aterosklerozę.

Norma 2,6–3,2 mmol/l.

Trigliceridai (kraujo riebalai).

Norma iki 65 metų – 0,5–1,8 mmol/l, daugiau kaip 65 metų žmonėms – 0,5–3,7 mmol/l.

Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: gaminamas kepenyse (80 proc.) arba patenka su maistu

(20 proc.).

DĖMESIO!

Cholesterolio kiekis nuo 5 mmol/l iki 6,5 mmol/l laikomas saikingai padidėjusiu.

Jeigu cholesterolio yra daugiau kaip 6,5 mmol/l – metas rimtai susirūpinti sveikata.