Neperšalti, ypač saugoti kojas, kad nesušaltų ir nesušlaptų. Vengti emocinio ir fizinio streso. Jei žmogus nuolat patiria stresą, dažnai būna pervargęs, neišsimiegojęs, gerklės skausmas jį kamuoja dažniau.

Ypač svarbu dažnai plauti rankas, nes per nešvarias rankas greičiausiai plinta įvairių infekcinių ligų sukėlėjai.

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, dažniau valyti dulkes namuose ir darbo patalpose.

Vaikai, gyvenantys kartu su rūkančiais suaugusiaisiais, dažnai negaluoja faringitu (ryklės uždegimu). Gydytojas turėtų patarti nerūkyti ten, kur yra vaikų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

Ką daryti, kad neskaudėtų gerklė

Gerklės skausmą dažniausiai sukelia virusai (iki 70 proc. atvejų), bakterijos (daugeliu likusių atvejų), grybeliai ir parazitai.

Dažniausia gerklės skausmo priežastis yra rinovirusai – tie patys, kurie sukelia ir peršalimo ligas.

Prie uždegimo priežasčių prisideda ir nusilpusi imuninė sistema, emociniai veiksniai, alergenai, taip pat rūkymas, alkoholio vartojimas.

Faringitas (ryklės uždegimas) gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminiam faringitui būdingas gerklės džiūvimas, perštėjimas ir skausmas, ypač ryjant maistą. Gerklės gleivinė parausta, paburksta, kartais ją išberia.

Virusai sukelia ūminį, dažniausiai be karščiavimo, viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, kuris gali paveikti ir viršutinius kvėpavimo takus, ir atskiras jų dalis – nosį, ryklę, gerklas, kartais trachėją ar bronchus.

Jaučiamas bendras organizmo negalavimas, o karščiavimas nėra būdingas ligos požymis. Kosulys lengvas, švelnus, tačiau kartais trunkantis iki kelių savaičių.

Besikartojantis ūminis faringitas gali virsti lėtiniu.

Sergant lėtiniu faringitu, nosiaryklėje susidaro daug tirštų gleivių, dirginančių gleivinę.

Ši parausta, patinsta, gali apsitraukti gleivingomis apnašomis. Būdingas ryklės džiūvimas, perštėjimas; tai patiriantis ligonis krenkščia, kosti, jam sunku kalbėti.

Kuo malšinti skaudančią gerklę?

Rekomenduojama gerti kuo daugiau mineralinio vandens, šiltos vaistažolių (ramunėlių, rozmarinų, čiobrelių, aviečių, liepžiedžių) arbatos su medumi arba šilto vandens su citrinų sultimis.

Gėrimai padės organizmui šalinti nuodingąsias medžiagas. Jie turi būti ne karšti, o tik šilti, nes karštis sunaikina vertingąsias medaus medžiagas, citrinose esantį vitaminą C; jis pažeidžia ir burnos gleivinę, į kurią gali prasiskverbti virusų bei kitų ligų sukėlėjų.

Nuo užkimimo ir gerklės skausmo padeda išspaustos svogūnų sultys, sumaišytos su medumi.

Taip pat galima gerti svogūnų vandenį (griežinėlius užpilti drungnu vandeniu ir palaikyti keletą valandų), skalauti juo gerklę.

Padės ir stiklinėje šilto vandens ištirpintas arbatinis šaukštelis druskos bei šaukštelis sodos gerklei skalauti. Toks tirpalas ją sušildo ir išvalo.

Nakčiai rekomenduojama šilta vonelė kojoms su druska ar garstyčiomis, po kurios reikia apsiauti šiltomis vilnonėmis kojinėmis.

Padeda ir šiltas kaklo kompresas: saują kambario temperatūros varškės sumaišykite su trupučiu šilto vandens ir paskleidę tyrę ant rankšluosčio apvyniokite juo kaklą.

Kompresą laikykite tol, kol jausite šilumą.

Reikia vartoti daug vitamino C.

Antibiotikai vartojami tik bakterijų sukeltam ryklės uždegimui gydyti. Kad susirgote tokiu uždegimu, galite spėti, jei vargina aukšta temperatūra, stiprėja gerklės skausmas, padidėja kaklo limfmazgiai, ryklės sienelėje atsiranda kraujosruvų.

Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gerklės ligų specialistą.

Kaip išvengti gerklės skausmo?