Šiau­lių Gy­ta­rių pro­gim­na­zi­jos sa­lė­je Tarp­tau­ti­nės pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių die­nos pro­ga į gau­siai su­si­rin­ku­sių sen­jo­rų klau­si­mus at­sa­ki­nė­jo gy­dy­to­ja, pub­li­cis­tė Fi­lo­me­na Tau­ny­tė.

Siū­lo­me ke­le­tą jos pa­ta­ri­mų.

Že­mas krau­jos­pū­dis, per di­de­lis cho­les­te­ro­lio kie­kis

Be­sis­kun­džian­tiems dėl že­mo krau­jos­pū­džio, svaigs­tan­čios gal­vos, gy­dy­to­ja pir­miau­sia pa­ta­rė iš­si­va­ly­ti žar­ny­ną – į pu­sant­ro lit­ro van­dens įber­ti pu­sant­ro šaukš­to drus­kos ir mi­ši­nį iš­ger­ti per pu­sant­ros va­lan­dos.

„Inks­tams tik­rai ne­pa­kenks“, – nu­ra­mi­no abe­jo­jan­čius.

Šį žar­ny­no va­ly­mo bū­dą gy­dy­to­ja pa­ta­rė iš­ban­dy­ti ir ken­čian­tiems nuo nak­ti­nių są­na­rių skaus­mų.

Ne­ri­mau­jan­čius dėl per di­de­lio cho­les­te­ro­lio kie­kio krau­jy­je gy­dy­to­ja ra­gi­no ne­si­var­gin­ti var­to­ti jį ma­ži­nan­čių vais­tų: „Cho­les­te­ro­lio su­ma­žės tuo me­tu, kai ger­si­te vais­tus.

Nus­to­ję jų var­to­ti, dė­ko­ki­te Die­vui, jei ne­su­ga­di­no­te ke­pe­nų.“ Jos ma­ny­mu, cho­les­te­ro­lio svar­ba pa­sta­ruo­ju me­tu me­tu per­ne­lyg su­reikš­mi­na­ma, o jo pri­klau­so­my­bė nuo val­go­mo mais­to nu­sta­ty­ta ne­tei­sin­gai.

Vis dėl­to dėl il­ges­nio gy­ve­ni­mo, sen­jo­rus gy­dy­to­ja ra­gi­no val­gy­ti ma­žiau mė­sos, var­to­ti or­ga­niz­mui nau­din­gus aly­vuo­gių ir sė­me­nų alie­jų.

Vy­rams „su pil­vu­ku“ F. Tau­ny­tė siū­lė ne­si­steng­ti pil­vo pa­kel­ti, po juo su­si­ver­žus dir­žą. „Ge­riau ne­šio­ki­te pet­ne­šas, taip neužs­pau­si­te krū­ti­nės ląs­tos ir šir­dies“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.

Apie gy­dy­mą – šmaikš­čiai

70-me­tė mo­te­ris F. Tau­ny­tei skun­dė­si, kad nuo 30-ies tirps­ta ran­kos. Gy­dy­to­ja ją už­jau­tė sa­ky­da­ma, kad tai – sun­kų fi­zi­nį dar­bą dir­ban­čių žmo­nių li­ga.

Re­ko­men­da­vo prieš mie­gą ran­kas pa­mir­ky­ti bul­vių nuo­vi­re su drus­ka, iš­tep­ti he­pa­ri­no te­pa­lu ir nak­čiai už­si­dė­ti vil­no­nes kumš­ti­nes pirš­ti­nes.

Liau­diš­ki vais­tai nuo kau­lų re­tė­ji­mo, anot F. Tau­ny­tės, to­kie: „Rei­kia anks­ti mir­ti, ta­da kau­lai ne­re­tės“.

Pa­juo­ka­vu­si gy­dy­to­ja vis dėl­to re­ko­men­da­vo ma­sa­žus, šil­dy­mą ar at­ski­rais at­ve­jais – šal­dy­mą.

Pak­laus­ta apie da­bar po­pu­lia­rius ve­ge­ta­riz­mą ir ža­lia­val­gys­tę, gy­dy­to­ja taip pat juo­ka­vo: „Kar­vė ėda tik ža­lius do­bi­liu­kus, ne­ge­ria, ne­rū­ko, ne­pa­leis­tu­vau­ja, o gy­ve­na tik 20 me­tų.“

Jos ma­ny­mu, kai ku­riems žmo­nėms nau­din­ga tap­ti ve­ge­ta­rais, ta­čiau ir jie tu­rė­tų val­gy­ti bent kiau­ši­nio try­nį, neat­si­sa­ky­ti žu­vies.

Su ru­dens se­zo­nui bū­din­ga slo­ga gy­dy­to­ja pa­ta­ria ko­vo­ti no­sį pasiska­lau­jant van­de­ni­lio pe­rok­si­do ir drus­kos tir­pa­lu. „Li­gos puls ma­žiau, jei svei­kai mai­tin­si­tės ir bū­ti­nai iš­mie­go­si­te 8 va­lan­das per pa­rą.

Ne­ven­ki­te pa­snaus­ti ir po pie­tų. To­kio mie­go nau­da žmo­gui jau ir moks­liš­kai įro­dy­ta“, – ra­gi­no spe­cia­lis­tė.

Pagal dienraštį „Šiaulių kraštas"