Apie arbatą

Kokia arbatos nauda

• Arbata skatina kūrybines galias ir kelia darbingumą.

• Arbata su citrina arba greipfrutu padeda greičiau atstatyti jėgas, malšina troškulį.

• Stipri žalioji arbata gydo votis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas (šią arbatą reikia gerti nuolat).

• Žaliojoje arbatoje yra vitaminų A, B1, B2, B15, C, K, E, tačiau pagrindinis vitaminas yra P – jis padeda pasisavinti ir kaupti vitaminą C.

• Žalioji arba ne tik malšina troškulį, mažina nuovargį, kelia darbingumą, gerina savijautą, bet ir mažina cholesterino kiekį kraujyje, neleidžia riebalinėms medžiagoms nusėsti ant kraujagyslių sienelių.

• Išgėrus 3–4 stiklines žaliosios arbatos, organizmas visai dienai aprūpinamas vitaminu P.

• Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas (teinas) stimuliuoja organizmą – veikia centrinę nervų sistemą, širdies kraujagyslių sistemas. Jo poveikis yra švelnesnis nei kavos, be to, jis neužsilaiko organizme.

• Arbata – puiki priemonė prieš aterosklerozę. Geriama su pienu, ji labai tinka profilaktikai nuo dantų karieso.

Kaip laikyti

• Arbatžolėms laikyti netinka polietileniniai maišeliai ir plastmasiniai indai.

• Įdėjus į dėžutę su arbatžolėmis džiovintą citrinos ar apelsino žievelę, arbata bus aromatingesnė.

Kaip ruošti

• Vandenį arbatai virkite ant nekaitrios ugnies ir ne ilgiau kaip iki antrosios virimo stadijos, t. y. kol nuo virdulio dugno ima kilti smulkūs burbuliukai.

• Užplikytų arbatžolių nereikia statyti ant karštos viryklės ir virinti.

• Kuo geresnės arbatžolės, tuo trumpiau jas reikia plikyti.

• Birias arbatžoles plikykite trumpiau nei rupiai supjaustytas.

• Jeigu, užplikius arbatą, atsiranda puta, ją gerai paruošėte. Jeigu putos nėra – blogai.

NAUDINGA ŽINOTI. Žaliojoje arbatoje gausu labai vertingų medžiagų.

Mokslininkai išskyrė daugiau kaip 500 cheminių elementų, kurių dauguma tirpsta vandenyje.

Pagrindiniai iš jų yra katechinai, reguliuojantys kraujospūdį, mažinantys vėžinių susirgimų tikimybę, naikinantys bakterijas, šalinantys nemalonų burnos kvapą.

Vaistažolių galima prisirinkti patiems

Vertingų arbatų galima pasiruošti ir patiems.

Tereikia sausu oru ir kai nėra rasos prisirinkti jaunų lapelių ir išdžiovinti tamsioje patalpoje paskleidus ant švaraus popieriaus (geriausia skersvėjyje).

Genialu tai, kas paprasta

• Gervuogių lapuose yra tanidinių medžiagų, obuolių, pieno, citrinos, rūgštynių rūgšties. Tokią arbatą patariama gerti tiems, kurių sutrikusi žarnyno veikla.

• Užplikytų aviečių lapų arbata padeda peršalus.

• Miško žemuogių (tik ne sodo) lapų ištrauka skatina šlapimo išsiskyrimą, stiprina organizmą.

• Liepų žiedų arbata nuo seno vartojama kaip prakaitą skatinanti ir temperatūrą mažinanti.

• Mėlynių lapai padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje.

• Nemažai vitamino C yra juodųjų serbentų lapuose.

• Erškėtuogių uogų arbata labai turtinga vitaminų (ypač vitamino C).

SVARBU! Žolelių arbata ruošiama kaip ištrauka ir nuoviras.

Kad gautumėte ištrauką, užpilkite sausus lapus (1 arbatinis šaukštelis stiklinei vandens), uždenkite dangteliu ir rankšluosčiu, palaikykite 5–10 minučių, nukoškite.

Nuovirui paruošti užpilkite tokiomis pat dalimis sausus lapus verdančiu vandeniu ir virkite uždarame inde ant silpnos ugnies 10–15 minučių, paskui nukoškite.

TAI ĮDOMU. Mokslininkai per 2010 m. Romoje įvykusį Europos kovos prieš reumatą lygos kasmetinį suvažiavimą pristatė sensacingą išvadą – moterims, kurios per dieną išgeria 4 ar daugiau puodelių arbatos, didėja tikimybė susirgti reumatiniu artritu.

Gaila, tačiau liko neišaiškinta, kas būtent arbatoje ar jos paruošimo būde sukelia šios ligos išsivystymo grėsmės padidėjimą.

Taip pat neaišku, kokia konkrečiai arbata tai daro.