ANEMIJA

Dar vadinama mažakraujyste, kai kraujyje sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), kurie po visą žmogaus organizmą išnešioja deguonį.

Nuo jo bado kenčia ląstelės, lėtėja medžiagų apykaita.

Kodėl vystosi anemija?

Ši liga gali būti paveldima, bet gali būti ir laikina būsena, kai, tarkim, po traumos netenkama kraujo, trūksta geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties.

Anemijos požymiai

Paprastai šią ligą išduoda šviesi liežuvio ir dantenų spalva, blyški oda.

Kamuoja nuovargis, silpnumas, pablogėja atmintis, ima slinkti plaukai, lūžinėja nagai, vargina širdies skausmai, dusulys.

Triukšmas ausyse, galvos svaigulys.

Kaip nustatoma anemija?

Daromas bendrasis kraujo tyrimas. Jeigu įtariama, kad anemija atsirado dėl geležies trūkumo, tikrinamas seruminės geležies lygis, jeigu manoma, kad kaltas vitamino B12 trūkumas, tikrinamas jo lygis kraujyje, jeigu trūksta folio rūgšties – jos lygis kraujo serume ir eritrocituose.

Ką rodo suaugusiųjų anemija?

Tai gali būti priežastis ieškoti kitų ligų, t. y. kraujuojančių opų, hemorojaus mazgų, kraujavimo iš virškinamojo trakto ir kt.

Ką daryti?

Kilus nors menkiausiam įtarimui reikia kreiptis į gydytoją.

Tinkamai maitinkitės. Mėsos patiekalus valgykite su daržovėmis, o ne su makaronais ar košėmis. Jeigu valgote mėsą, negerkite pieno.

Negerkite daug stiprios kavos.

Pavalgę iš karto negerkite arbatos.

Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį – daugiau valgykite svogūnų, brokolių, aguročių, paprikų, citrusinių vaisių.

Gydykitės tiek šviežiomis, tiek ir džiovintomis kiaulpienėmis.